Zbignievas Olesnickis buvo Krokuvos vyskupas ir karūnos pasiuntinys, veikęs Lenkijos karaliaus aplinkoje bei Vytauto laikų politiniuose įvykiuose. Karaliaus dvare jis įgijo didelę įtaką ir buvo laikomas nepriklausomos Vytauto politikos priešininku. Mūšio metu Olesnickis buvo pasiųstas parūpinti kelias vėliavas Jogailos apsaugai, todėl jo vaidmuo neapsiribojo vien politine veikla. Sugrįžęs be pagalbos, jis pastebėjo Jogailą puolantį kryžiuočių riterį ir ietimi nuvertė jį nuo arklio. Vėliau, kaip karūnos pasiuntinys, Olesnickis kartu su Vytauto sekretoriumi Mikalojumi Cebulka buvo išsiųstas pas Zigmantą pareikšti Vytauto nepasitenkinimo. Šie epizodai atskleidžia jį kaip įtakingą dvasininką, pasiuntinį ir aktyvų karo veiksmų dalyvį, kurio veikla siejosi su Jogailos apsauga bei sudėtingais Vytauto ir Lenkijos santykiais.
Vytautas, tur būt, niekada nuoširdžiai nemanė būti čekų karalium, nes tam reikėjo ilgų kovų su vokiečiais ir popiežium, o Vytautui buvo reikalinga taika Vakaruose ir geri santykiai su Bažnyčia. Jis ilgai jau nelankė rusų kraštų, kur mielai kreipdavo savo žirgą; pasibaigė ir lenkų draugingumas, nes karaliaus dvare įgijo daug įtakos Krokuvos vysk. Zbignievas Olesnickis — didelis nepriklausomos Vytauto politikos priešas. Todėl gerus santykius su Vakarais Vytautas ėmė labai branginti.
Vytautas, tur būt, niekada nuoširdžiai nemanė būti čekų karalium, nes tam reikėjo ilgų kovų su vokiečiais ir popiežium, o Vytautui buvo reikalinga taika Vakaruose ir geri santykiai su Bažnyčia. Jis ilgai jau nelankė rusų kraštų, kur mielai kreipdavo savo žirgą; pasibaigė ir lenkų draugingumas, nes karaliaus dvare įgijo daug įtakos Krokuvos vysk. Zbignievas Olesnickis — didelis nepriklausomos Vytauto politikos priešas.
Jogailos siųstasis Zb. Olesnickis grįžo be pagalbos — taigi, šiuo mūšio momentu jau buvo įtraukta ir paskutinė lenkų atsarga. Bet tuo tarpu kryžiuočių vėliava pastebėjo savo klaidą ir pasisuko atgal. Vienas riteris iš jų tarpo išsiskyrė ir patraukė tiesiog į Jogailą. Jis buvo bebandąs pulti, kai staiga Zbignievas Olesnickis jam pataikė ietimi ir nuvertė jį nuo arklio.
Toks įžeidžiantis ir neteisingas klausimo išsprendimas suglaudė abi valstybes į bendrą kovą. Vytautas kartu su karūnos pasiuntiniu Zbignievu Olesnickiu pasiuntė ir savo atstovą, sekretorių Mikalojų Cebulką, kuris jo vardu pareiškė Zigmantui nepasitenkinimą^3 ).
Karalius pamanęs, kad jį pastebėjo, liepė nuleisti žemyn vėliavą. Tuoj pasiuntė Zbignievą Olesnickį į mūšio lauką, kad jis parūpintų jo apsaugai kelias vėliavas. Tasai kreipėsi į artimiausios vėliavos vadą.
Toks įžeidžiantis ir neteisingas klausimo išsprendimas suglaudė abi valstybes į bendrą kovą. Vytautas kartu su karūnos pasiuntiniu Zbignievu Olesnickiu pasiuntė ir savo atstovą, sekretorių Mikalojų Cebulką, kuris jo vardu pareiškė Zigmantui nepasitenkinimą^3 ).
Lenkai bijojo leisti vieną Jogailą į Lietuvą ir prisiprašė, kad leistų kartu su juo vykti ir kai kuriems jų atstovams. Tais atstovais ir pasisiūlė Zb. Olesnickis, pakancleris Oporovskis ir kiti^5 ).