Odoakras

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Kituose Lietuvos pakraščiuose ir pas kitas tautas, kilusias iš jos kamieno, tikriausiai irgi buvo upių tokiais vardais arba dar ir dabar jos tebėra žinomos; aptikti jų mums nepasitaikė. Net Vokietijoje, kur herulai įsikūrė žuvus jų vadui Odoakrui, randame upę Ross, Russ, vėliau imtą vadinti Wessel. Galbūt neįsižeis slavų senovės tyrėjai, jei manysime, kad Naugardo gubernijoje Rusa, arba Russ, upei vardą davė lietuvių tautos kolonija, kažkaip variagų atgabenta, kadangi ir pačiame Naugarde buvo prūsų kolonistų ir jie gyveno vienoje iš seniausių gatvių, vadintoje Prūsų gatve.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Sis autorius, aprašinėdamas Rytų gotų valdovo Germanariko įtaką Europos vakaruose gyvenančioms tautoms ir gentims, sako: „Turbūt tas pats karalius Germanarikas savo išmintimi užėmė ilgą Vokiečių okeano pakrantės kraštą ir pavergė estų tautą“4. Žinios apie šį bendrinį pavadinimą buvo plačiai paplitusios, nes ir Prokopijus5 mini estus, kalbėdamas apie karingus Odoakro vadovaujamus herulus, kilusius iš estų tautos. Sis istorikas gyveno imperatoriaus Justiniano laikais, arba VI amžiuje.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Taigi sąjungininkai pradėjo atvirai murmėti prieš savo vadą. Mažiausiai jam palankūs herulai kreipėsi į savo brolius, įsikūrusius Norike. Majorijano valdomos herulų lygos karvedžio Eduko sūnus Odoakras pasakė, jog, turėdamas tiek valdžios kiek Orestas, jis neleistų sąjungininkų kariuomenei gailėtis savo žygio j Italiją1.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tik žinoma tai, kad Teodorikas pažadėjo išsaugoti Odoakro gyvybę ir turtus, perleido jam net tam tikrą valdžios dalį Italijoje arba patikėjo jam tam tikras valdas. Odoakras patikėjo gotų karaliui savo sūnų Telaną. Bet jis, trokšdamas vienvaldystės ir kupinas juodo pavydo, nepasibjaurėjo netrukus po paliaubų sudarymo pažeisti svetingumo taisykles: jis savo rankomis nužudė jo rūmuose puotavusį Odoakrą. Netikėtai gotai Ravenoje ir jos apylinkėse puolė herulus, kurių gana daug išžudė. Sis baisus įvykis įvyko 493 metų kovo 5 dieną.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tuo tarpu Odoakras, skubiai surinkęs saviškius, tyliai ir taip netikėtai puolė naktį jų būrius, įrengusius stovyklą prie Ados upės, kad visus pribloškė, privertė bėgti ir būtų visiškai nugalėjęs, jei bebaimis Teodorikas, nebijodamas didžiausio pavojaus ir gal geriau už priešininką vadovavęs saviškiams, nebūtų sugrąžinęs sprunkančių ir narsiai pasipriešinęs. Čia švintant prasidėjo kruvinos kautynės; ilgai nebuvo aišku, kas laimės. Galop Teodorikas, savo gotų priešakyje surengęs naują ataką, nugalėjo herulus; Odoakras vos išsigelbėjo sprukdamas. Vienas seniausių jo karvedžių Tufą perėjo priešo pusėn.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tik žinoma tai, kad Teodorikas pažadėjo išsaugoti Odoakro gyvybę ir turtus, perleido jam net tam tikrą valdžios dalį Italijoje arba patikėjo jam tam tikras valdas. Odoakras patikėjo gotų karaliui savo sūnų Telaną. Bet jis, trokšdamas vienvaldystės ir kupinas juodo pavydo, nepasibjaurėjo netrukus po paliaubų sudarymo pažeisti svetingumo taisykles: jis savo rankomis nužudė jo rūmuose puotavusį Odoakrą. Netikėtai gotai Ravenoje ir jos apylinkėse puolė herulus, kurių gana daug išžudė. Sis baisus įvykis įvyko 493 metų kovo 5 dieną.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tie, kurie nežinojo nei pagoniškų Graikijos ar Romos, nei Indijos? Pagaliau kaip po Odoakro pralaimėjimo grįžtantys iš Italijos herulai galėjo duoti pradžią lietuvių tautai, jei patys buvo iš jų kilę, išėję iš tų pačių sodybų, kur ir šiandien gyvena jų ainiai? Bet tai nagrinėti dar ne laikas, vėliau kalbėsime apie herulus ir tvirčiau pagrįsime mūsų prielaidas.