Teodoras Narbutas rašo, kad Odoakras perleido Dalmatiją visigotų karaliui Evarikui, norėdamas pelnyti jo palankumą. Odoakras ne trukus perleido šią provinciją visigotų karaliui Evarikui, norėdamas taip pelnyti jo palankumą, o kiek anksčiau jis užmezgė draugiškus santykius su galingu Afrikos vandalų karaliumi Genseriku, iš kurio tam tikromis są lygomis gavo Siciliją.
Odoakras ne\ntrukus perleido šią provinciją visigotų karaliui Evarikui, \nnorėdamas taip pelnyti jo palankumą, o kiek anksčiau \njis užmezgė draugiškus santykius su galingu Afrikos \nvandalų karaliumi Genseriku, iš kurio tam tikromis są\nlygomis gavo Siciliją. Užsitikrinęs kaimyninių valstybių \nvadovų Zenono, Evariko ir Genseriko, kurie galėjo jam \npakenkti, palankumą, jis, dorybingo ministro romėno Li- \nberijaus remiamas, sutelkė visą dėmesį į Italijos vidaus \nproblemas; samdyta kariuomenė, kaip buvo žadėta, gavo \ntrečdalį žemės valdų1. Galbūt seni žemės savininkai pri\nėmė šį nurodymą ne visai geranoriškai, bei atvirai maiš\ntauti nedrįso pirmiausia dėl savo bejėgiškumo, o antra\n1 Procop.
Odoakras ne trukus perleido šią provinciją visigotų karaliui Evarikui, norėdamas taip pelnyti jo palankumą, o kiek anksčiau jis užmezgė draugiškus santykius su galingu Afrikos vandalų karaliumi Genseriku, iš kurio tam tikromis są lygomis gavo Siciliją.
Odoakras ne\ntrukus perleido šią provinciją visigotų karaliui Evarikui, \nnorėdamas taip pelnyti jo palankumą, o kiek anksčiau \njis užmezgė draugiškus santykius su galingu Afrikos \nvandalų karaliumi Genseriku, iš kurio tam tikromis są\nlygomis gavo Siciliją. Užsitikrinęs kaimyninių valstybių \nvadovų Zenono, Evariko ir Genseriko, kurie galėjo jam \npakenkti, palankumą, jis, dorybingo ministro romėno Li- \nberijaus remiamas, sutelkė visą dėmesį į Italijos vidaus \nproblemas; samdyta kariuomenė, kaip buvo žadėta, gavo \ntrečdalį žemės valdų1. Galbūt seni žemės savininkai pri\nėmė šį nurodymą ne visai geranoriškai, bei atvirai maiš\ntauti nedrįso pirmiausia dėl savo bejėgiškumo, o antra\n1 Procop.