Mengli Girėjus – šaltiniuose minimas skitas, susijęs su karo žygiais Lietuvos ir Maskvos kunigaikštystės erdvėje. Už atlyginimą jis prisidėjo prie karo žygio, tačiau, nepaisydamas raginimų įsiveržti į Maskvos kunigaikštystę, nepradėjo kovoti prieš maskvėnus. Į LDK gilumą surengtai ekspedicijai gegužės pabaigoje vadovavo jo jaunesnieji sūnūs Fatihas ir Burnašas; pajėgas sudarė maždaug 4000 totorių, turėjusių apie 10 000 žirgų. Kitu metu Mengli Girėjaus kariai, vedami jo sūnaus, nusiaubė Lietuvą ir pridarė daug žalos, o Burnašas Girėjus su Biti Girėjumi rugpjūtį puolė Slucką. Mengli Girėjaus šeimos tragedija taip pat išryškino šių kovų mastą: mūšio lauke krito trys jo sūnūs ir žentas, todėl pergalės garsas plačiai pasklido.
Pats žygis į LDK gilumą prasidėjo gegužės pabaigoje. Jam vadovavo jaunesnieji Mengli-Girėjaus sūnūs Fatihas ir Burnašas. Ekspedicines pajėgas sudarė maždaug 4000 totorių, tu- rėję apie 10000 žirgų.
Prasidėjus žiemai, užėjo blogi orai, ir nebeliko nieko kito, kaip nutraukti apgulą ir su visa kariuomene išžygiuoti į žiemos stovyklą. Skitas Mengli Girėjus, pakviestas už mokamą atlyginimą į šį karo žygį, įsikūrė su kariais netoli karaliaus stovyklos, tačiau nepradėjo kovoti prieš maskvėnus, nors Ostrogiškis atkakliai reikalavo, kad įsibrautų į Maskvos kunigaikštystę, mat jis iš Maskvos valdovo irgi buvo gavęs nemaža pinigų. Netrūko barbarui sumanumo deramai pateisinti savo neveiklumą, nors, tiesą sakant, jis ketino užpulti tuos, kurie pirmieji suklups mūšyje.
Pats žygis į LDK gilumą prasidėjo gegužės pabaigoje. Jam vadovavo jaunesnieji Mengli-Girėjaus sūnūs Fatihas ir Burnašas. Ekspedicines pajėgas sudarė maždaug 4000 totorių, turėję apie 10000 žirgų.
Lietuviai ir lenkai atsiėmė šešiolika tūkstančių belaisvių, jiems atiteko dešimt tūkstančių arklių bei didžiulis ir įvairus grobis. Garsas apie šią pergalę plačiai pasklido, be kita ko, ir dėl to, kad mūšio lauke krito trys Mengli Girėjaus sūnūs bei žentas. Kovoje nedalyvavusius skitus, kurie ilgai klaidžiojo po visokius pašalius beplėšikaudami, ilgainiui įvairiose vietose išgaudė ir išžudė lenkų kariai.
Išklausė dangus varguolio maldų. Mengli Girėjaus kariai, vedami jo sūnų, nusiaubė Lietuvą, pridarydami galybę žalos. Mirus Slucko kunigaikščiui Simonui Olelkaičiui, jaunesnieji sūnūs Biti Girėjus ir Burnaš Girėjus rugpjūčio viduryje užpuolė Slucką.
Tais pačiais metais Krymo skitai, vedami Biti S k ita i n io k o ja LieGirėjaus, nuniokojo Rusią ir ta v ą įsiveržė į Lietuvą, nusiaubdami ją beveik ligi pat Vilniaus. Kadangi niekas nedrįso su ginklu jiems pasipriešinti, netrukdomi išsigabeno didžiulį grobį ir išsivarė galybę belaisvių. Prie Dnestro krantų valachai juos sumušė: daug skitų paskendo sraunios upės verpetuose, dalis žuvo mūšyje, dalis — bėgant.
Lietuviai ir lenkai atsiėmė šešiolika tūkstančių belaisvių, jiems atiteko dešimt tūkstančių arklių bei didžiulis ir įvairus grobis. Garsas apie šią pergalę plačiai pasklido, be kita ko, ir dėl to, kad mūšio lauke krito trys Mengli Girėjaus sūnūs bei žentas. Kovoje nedalyvavusius skitus, kurie ilgai klaidžiojo po visokius pašalius beplėšikaudami, ilgainiui įvairiose vietose išgaudė ir išžudė lenkų kariai.