Mengli Girėjus už atlyginimą prisidėjo prie karo žygio, bet nepradėjo kovoti prieš maskvėnus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 632
Pra\nsidėjus žiemai, užėjo blogi orai, ir nebeliko nieko kito,\nkaip nutraukti apgulą ir su visa kariuomene išžygiuoti\nį žiemos stovyklą. Skitas Mengli Girėjus, pakviestas už\nmokamą atlyginimą į šį karo žygį, įsikūrė su kariais\nnetoli karaliaus stovyklos, tačiau nepradėjo kovoti\nprieš maskvėnus, nors Ostrogiškis atkakliai reikalavo,\nkad įsibrautų į Maskvos kunigaikštystę, mat jis iš\nMaskvos valdovo irgi buvo gavęs nemaža pinigų. Ne\ntrūko barbarui sumanumo deramai pateisinti savo ne\nveiklumą, nors, tiesą sakant, jis ketino užpulti tuos,\nkurie pirmieji suklups mūšyje.
Jam vadovavo jaunesnieji Mengli-Girėjaus sūnūs Fatihas ir Burnašas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Pats žygis\n\nį LDK gilumą prasidėjo gegužės pabaigoje.\nJam vadovavo jaunesnieji Mengli-Girėjaus\nsūnūs Fatihas ir Burnašas. Ekspedicines\npajėgas sudarė maždaug 4000 totorių, tu-\nrėję apie 10000 žirgų.
Mūšio lauke krito trys Mengli Girėjaus sūnūs ir žentas, todėl garsas apie pergalę plačiai pasklido.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 618
Lie\ntuviai ir lenkai atsiėmė šešiolika tūkstančių belaisvių,\njiems atiteko dešimt tūkstančių arklių bei didžiulis ir\nįvairus grobis. Garsas apie šią pergalę plačiai paskli\ndo, be kita ko, ir dėl to, kad mūšio lauke krito trys\nMengli Girėjaus sūnūs bei žentas. Kovoje nedalyvavu\nsius skitus, kurie ilgai klaidžiojo po visokius pašalius\nbeplėšikaudami, ilgainiui įvairiose vietose išgaudė ir\nišžudė lenkų kariai.
Mengli Girėjaus kariai, vedami jo sūnaus, nusiaubė Lietuvą ir pridarė daug žalos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 582
Išklausė\ndangus varguolio maldų. Mengli Girėjaus kariai, veda\nmi jo sūnų, nusiaubė Lietuvą, pridarydami galybę ža\nlos. Mirus Slucko kunigaikščiui Simonui Olelkaičiui,\njaunesnieji sūnūs Biti Girėjus ir Burnaš Girėjus rugp\njūčio viduryje užpuolė Slucką.
Krymo skitai, vadovaujami Biti Girėjaus, nuniokojo Rusią ir įsiveržę į Lietuvą ją nusiaubė beveik iki Vilniaus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 613
Tais pačiais metais Krymo skitai, vedami Biti S k ita i n io k o ja Lie- Girėjaus, nuniokojo Rusią ir ta v ą įsiveržė į Lietuvą, nusiaubda mi ją beveik ligi pat Vil niaus. Kadangi niekas nedrįso su ginklu jiems pasi priešinti, netrukdomi išsigabeno didžiulį grobį ir išsi varė galybę belaisvių. Prie Dnestro krantų valachai juos sumušė: daug skitų paskendo sraunios upės ver petuose, dalis žuvo mūšyje, dalis — bėgant.
Mengli Girėjus su pagrindinėmis jėgomis apėjo lenkus ir smarkiai užgriuvo dešinįjį Konstantino sparną.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 618
Lie\ntuviai ir lenkai atsiėmė šešiolika tūkstančių belaisvių,\njiems atiteko dešimt tūkstančių arklių bei didžiulis ir\nįvairus grobis. Garsas apie šią pergalę plačiai paskli\ndo, be kita ko, ir dėl to, kad mūšio lauke krito trys\nMengli Girėjaus sūnūs bei žentas. Kovoje nedalyvavu\nsius skitus, kurie ilgai klaidžiojo po visokius pašalius\nbeplėšikaudami, ilgainiui įvairiose vietose išgaudė ir\nišžudė lenkų kariai.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Išgirdę šią vado kalbą, kariai nelyginant įgiję naujų jėgų trečią kartą taip veržliai užpuolė priešą, kad da lis skitų krito kovos lauke, o kiti leidosi bėgti. Paste bėjęs, kokiame pavojuje atsidūrė jo kariai, Mengli Gi- rėjus, palikęs nedidelius būrius belaisviams saugoti, patraukė į kovą su pagrindinėmis jėgomis ir, apėjęs lenkus, smarkiai užgriuvo dešinįjį Konstantino sparną. Jis vylėsi, jog šis antpuolis padėsiąs jam laimėti mūšį, jog Lietuvos bei Volynės raiteliai, ilgos kovos išvar ginti, nieku būdu neatsilaikysią prieš pailsėjusius jo karius, o bėgdami ir kitus paskatinsią sprukti kur kojos neša.
Susietas teiginys: t-006
Susieti teiginiai: t-006