Mengli Girėjus už atlyginimą prisidėjo prie karo žygio, bet nepradėjo kovoti prieš maskvėnus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 632
Prasidėjus žiemai, užėjo blogi orai, ir nebeliko nieko kito, kaip nutraukti apgulą ir su visa kariuomene išžygiuoti į žiemos stovyklą. Skitas Mengli Girėjus, pakviestas už mokamą atlyginimą į šį karo žygį, įsikūrė su kariais netoli karaliaus stovyklos, tačiau nepradėjo kovoti prieš maskvėnus, nors Ostrogiškis atkakliai reikalavo, kad įsibrautų į Maskvos kunigaikštystę, mat jis iš Maskvos valdovo irgi buvo gavęs nemaža pinigų. Netrūko barbarui sumanumo deramai pateisinti savo neveiklumą, nors, tiesą sakant, jis ketino užpulti tuos, kurie pirmieji suklups mūšyje.
Jam vadovavo jaunesnieji Mengli-Girėjaus sūnūs Fatihas ir Burnašas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Pats žygis į LDK gilumą prasidėjo gegužės pabaigoje. Jam vadovavo jaunesnieji Mengli-Girėjaus sūnūs Fatihas ir Burnašas. Ekspedicines pajėgas sudarė maždaug 4000 totorių, turėję apie 10000 žirgų.
Mūšio lauke krito trys Mengli Girėjaus sūnūs ir žentas, todėl garsas apie pergalę plačiai pasklido.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 618
Lietuviai ir lenkai atsiėmė šešiolika tūkstančių belaisvių, jiems atiteko dešimt tūkstančių arklių bei didžiulis ir įvairus grobis. Garsas apie šią pergalę plačiai pasklido, be kita ko, ir dėl to, kad mūšio lauke krito trys Mengli Girėjaus sūnūs bei žentas. Kovoje nedalyvavusius skitus, kurie ilgai klaidžiojo po visokius pašalius beplėšikaudami, ilgainiui įvairiose vietose išgaudė ir išžudė lenkų kariai.
Mengli Girėjaus kariai, vedami jo sūnaus, nusiaubė Lietuvą ir pridarė daug žalos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 582
Išklausė dangus varguolio maldų. Mengli Girėjaus kariai, vedami jo sūnų, nusiaubė Lietuvą, pridarydami galybę žalos. Mirus Slucko kunigaikščiui Simonui Olelkaičiui, jaunesnieji sūnūs Biti Girėjus ir Burnaš Girėjus rugpjūčio viduryje užpuolė Slucką.
Krymo skitai, vadovaujami Biti Girėjaus, nuniokojo Rusią ir įsiveržę į Lietuvą ją nusiaubė beveik iki Vilniaus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 613
Tais pačiais metais Krymo skitai, vedami Biti S k ita i n io k o ja LieGirėjaus, nuniokojo Rusią ir ta v ą įsiveržė į Lietuvą, nusiaubdami ją beveik ligi pat Vilniaus. Kadangi niekas nedrįso su ginklu jiems pasipriešinti, netrukdomi išsigabeno didžiulį grobį ir išsivarė galybę belaisvių. Prie Dnestro krantų valachai juos sumušė: daug skitų paskendo sraunios upės verpetuose, dalis žuvo mūšyje, dalis — bėgant.
Mengli Girėjus su pagrindinėmis jėgomis apėjo lenkus ir smarkiai užgriuvo dešinįjį Konstantino sparną.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 618
Lietuviai ir lenkai atsiėmė šešiolika tūkstančių belaisvių, jiems atiteko dešimt tūkstančių arklių bei didžiulis ir įvairus grobis. Garsas apie šią pergalę plačiai pasklido, be kita ko, ir dėl to, kad mūšio lauke krito trys Mengli Girėjaus sūnūs bei žentas. Kovoje nedalyvavusius skitus, kurie ilgai klaidžiojo po visokius pašalius beplėšikaudami, ilgainiui įvairiose vietose išgaudė ir išžudė lenkų kariai.