Antanas Smetona

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto paveikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai. Taip formuotas Vytauto Didžiojo kultas, priminęs lietuviams šlovingą jų senovės laikų didvyrio praeitį ir su juo susiejęs stipraus tautos vado – A. Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto – valdomą Lietuvos valstybę. Svarbiausia Vytauto jubiliejinių renginių mintis – tautos vienybė per sukeltą platų patriotinį sąjūdį, esama atrama šlovingoje pagoniškosios LDK praeityje, ir pasiųsta žinia, kad Lietuva yra sena istorinė valstybė.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto paveikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai. Taip formuotas Vytauto Didžiojo kultas, priminęs lietuviams šlovingą jų senovės laikų didvyrio praeitį ir su juo susiejęs stipraus tautos vado – A. Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto – valdomą Lietuvos valstybę. Svarbiausia Vytauto jubiliejinių renginių mintis – tautos vienybė per sukeltą platų patriotinį sąjūdį, esama atrama šlovingoje pagoniškosios LDK praeityje, ir pasiųsta žinia, kad Lietuva yra sena istorinė valstybė.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1940 m. birželį išvykęs iš Lietuvos prezidentas A. Smetona nebuvo pageidaujamas nė vienoje Europos šalyje, tad per Vokietiją, Šveicariją, Portugaliją išvyko į JAV. Tačiau norėdamas gauti JAV vizą turėjo įsipareigoti nevykdyti politinės veiklos, tad apsiribojo ryšiais su JAV lietuviais ir Lietuvos diplomatais. 1944 m. sausį A. Smetona žuvo Klivlande per gaisrą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvių problema buvo ta, kad 1918 m. gruodžio pabaigoje artėjant prie Vilniaus Rau­donajai armijai, A. Voldemaro vyriausybė neturėjo ginkluotųjų pajėgų. 1918 m. gruo­džio 21 d. A. Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln. markių paskolą ginklams įsigyti. Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 169 Tačiau valdžia efektyviai stabdė raginimus apriboti žydus, o filosemitas A. Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad „vietos visiems užteks“. Tautininkams patiko ir žydų parama sprendžiant Klaipėdos ir Vilniaus problemas, o žydų dalyvavimas savivaldos rinkimuose laikytas „nepagrįstu“ žydų noru toliau plėsti savo įtaką. Tačiau lietuvėjant miestams, lietuvių ir jų ūkinių kooperatyvų veikla neišvengiamai silpnino žydų verslo pozicijas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 161 A. Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabineto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo viršenybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus (įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik ruošti bei svarstyti įstatymus), Seimui nesant, vykdyti jo teises. Prezidentą renka septyneriems metams ypatingi tautos atstovai, jis daro visus paskyrimus ir atleidimus. Konstitucija iš esmės užrašė esamą situaciją, įteisindama autoritarinį A. Smetonos valdymą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Prezidentas A. Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas karininkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš miestelio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po jų – prie atitinkamai išpuoštų vietos žydų vartų. Prezidentas lankė bažnyčias, sinagogas ir rusų stačiatikių cerkves. Ramindamas gyventojus A. Smetona aiškino naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje, nebeleisti politikuoti neatsakingiems pažadų dalytojams, labiau rūpintis žmonių reikalais, užbaigti valdininkų korupciją, padaryti gyvenimą geresnį ir ramesnį. Pats A. Smetona teigė, kad ši jo beprecedentė kelionė leido žmonėms sužinoti Antanas Smetona – Lietuvos prezidentas 1919–1920 ir 1926–1940 m.