Abraomas Kulvietis aprašomas kaip lietuvių kilmės kunigas ir teologijos daktaras, iš Vokietijos atvykęs į Vilnių. Jis siejamas su Liuterio religinių nuomonių skleidimu, mokyklos įsteigimu ir 1542 m. valdžios bei Vilniaus vyskupo Povilo inicijuotu teisiniu persekiojimu.
Petras Roizijus, 281 ## Puslapis 298 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Šitaip klestint miestui, iki tol ramiai besiilsėjusius jo gyventojų protus sujaudino nauji ir netikėti įvykiai. Dar 1539 metais, Vilniaus dieceziją valdant Alšėnų kunigaikščiui Vilniaus vyskupui Povilui, kunigas Abraomas Kulvietis, teologijos daktaras, lietuvių kilmės, bet į Vilnių atvykęs iš Vokietijos, kur ilgai ėjo mokslus, pirmasis šiame mieste pasėjo naujas Martyno Liuterio religijos opinijas42 ir savo įsteigtoje mokykloje išlavino net šešiasdešimt mokinių. Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžūliai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Senąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autoritetu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją.
Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžūliai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Senąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autoritetu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti nedėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklindantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelbtas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, vadinamus Dzieckje. Bandymo pabėgti atveju būtų ištremtas, savo eilėmis girdamas ir liaupsindamas žymiausius ano laiko ponus, taip pat šlovino ir Rotundą, kaip patvirtina Ossolinskis vertingame veikale Wiadomości Hist.