Lietuvos valstybės ženklai

Didesnio tikrumo ir pasitikėjimo dėlei šį mūsų raštą tvirtiname dėdami antspaudą, kokį mes taip pat mūsų laiške Popiežiui uždėjome, tad pirma geležis į vašką, o vanduo į plieną pavirs, nei mes savo žodį sulaužysime ar atšauksime. Kryžiuočiai tą antspaudą mums panieką reikšdami į ugnį įmetė, kad sutrukdytų pradėto su Dievo pagalba sumanymo įgyvendinimą ir žmonėms akis užtemdytų; jei kas tuo antspaudu nepatikėtų ir jo tikrumą piktžodžiaudami ginčytų, tą mūsų šiais laiškais skelbiame tiesos nedraugu, velnio garbintoju, tikėjimo priešu, bedieviu, melagiu ir žmogum be garbės"*. Tie laiškai rašyti Vilniuje, datuoti 1323 metų gegužės 26 su pavedimu, kad juos perskaičius būtų siunčiami toliau ir visur skelbiama juose nurodyti pranešimai bei įsipareigojimai.

Kalbama apie LDK herbą — Vyt). Manoma, kad anksčiausiai, bent XIV a. antrojoje pusėje. Vytis buvo Vilniaus žemės arba kunigaikštystės herbas, t. y. tos LDK dalies, su kurios valdymu buvo susijusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžia. Pirmas Vyt| savo antspaude pradėjo vartoti bene Algirdas. Jo sūnus Jogaila nuo 1384 m. suteikė teis«; antspauduoti Vyčiu visiems Gedimino giminės kunigaikščiams.

Šalia jų kursavo ir lietuviški denariukai, atsiradę 1387-1390 m. Jų vienoje pusėje yra ieties galas, o antroj vad. Gedimino stulpai; arba vienoje pusėje su smaigaliu, nulenktu žemyn ir greta ieties viršuje iš kairės pusės kryžius, o antroje tie patys stulpai; arba vienoje pusėje tas pats ieties galas ir greta jo iš kairės pusės kryžius, kurio vienas galas ilgesnis, o po kryžium bukas trikampis, panašus tai į raidę V šonu pastatytą ir labai išskėstą, tai į apverstą raidę L. Šios pastarosios rūšies pinigai labai retai pasitaiko. Iš 27 variacijų, vos vienas egzempliorius turi tariamą raidę.

Lenkijos ir Lietuvos jungtinė kariuomenė sutriuškina Vokiečių ordiną, kėlusį grėsmę abiejų valstybių egzistencijai. 1569 Liublino unija. Susikuria jungtinė Lenkijos ir Lietuvos Valstybė – Abiejų Tautų Respublika.

Nuorašo viršelyje yra Karaliaučiaus bibliotekos įkūrėjo Prūsijos hercogo Albrechto (mirusio 1568 m.) herbas, rodąs tuometinį jo šeimininką. Nurašinėtojas prastokai mokėjo lotynų kalbą, ne visada teisingai suprato XIV a.

Seimas 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įtvirtino Prancūzijos III respublikos pavyzdžio demokratijos principus. Lietuvos valstybė – nepriklausoma demokratinė respublika, aukščiausioji valdžia priklauso tautai (LDK laikais tik bajorai turėjo aukščiausiąją valdžią ir užėmė išskirtinę padėtį šalyje). Lietuvių kalba pirmą kartą įteisinta kaip valstybinė. Nežiūrint lyties, kilmės, tikėjimo ir tautybės, visiems Lietuvos piliečiams garantuota lygybė prieš įstatymus ir kitos demokratinės teisės. Valstybės vėliavos spalvomis (geltona, žalia, raudona) atsisakyta bendrumo su LDK valdovų naudota vėliava, tačiau herbas – baltas Vytis raudoname fone – liko tas pats.