Istorinis objektas

Zigmanto Augusto pinigai

2 teiginiai2 įrašai2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Zigmantas Augustas apie 1565 m. Tikocine pradėjo kalti lenkiškos vertės pinigus, bet dėl nepasitenkinimo darbą nutraukė.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 696

Kadangi Lietuvos pinigai buvo^1 /4 brangesni, negu tokie pat Lenkijos pinigai, tai Zigm. Augustas norėjo juos suvienodinti; apie 1565 m. jis Tikocine įkurtoje kalykloje pradėjo kalti lenkiškos vertės pinigus, bet, kilus nepasitenkinimui, turėjo tą darbą mesti ir kalyklą uždaryti. Be lentelėje matomų (16—25 nr.), Z. Augusto laikais dar buvo kalami _lenkiškos vertės skatikai, dviskatikiai, pustaleriai_ ir _portugalai_ (=10 dukatų, — auksiniai). Be to, iš Ispanų karaliaus Pilypo II gavęs dalį motinos palikimo, Z. Augustas Ispanijos pustalerius ir talerius paleido į apyvartą, kontrasignavęs juos savo monograma _(S. A.)_ ir 1564 m. data

t-002vidutinis

Visuose Zigmanto Augusto piniguose buvo įrašas „Moneta magni ducatus Lithuaniae“.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 695-696

Lenkijoje jo laikais nebuvo jokios kalyklos (kalykla buvo tik vad. karališkuosiuose Prūsuose); visuose jo piniguose yra parašas: _„Moneta magni ducatus Lithuaniae"._ Vilniaus kalyklos prižiūrėtoju 1545—1555 m. buvo rūmų iždininkas Jonas Liutomirskis. 1555—1562 m. ji buvo išnuomota žydų bendrovei, o vėliau ją vedė G. Taria, kuris pirmasis Lietuvos piniguose pradėjo dėti ir savo, kaip kalėjo, herbą.