Zigmanto Augusto pinigai: 16 — obolis, arba pusdenaris (jo dydis yra lygus denaro dydžiui, bet sidabro kokybė perpus prastesnė); 17 — denaras; 18 — dvidenaris; 19 — pusskatikis; 20 — skatikas; 21 — trečiokas ( = 3 skatikai); 22 — ketvirtokas ( = 4 skatikai). Lenkijoje jo laikais nebuvo jokios kalyklos (kalykla buvo tik vad. karališkuosiuose Prūsuose); visuose jo piniguose yra parašas: „Moneta magni ducatus Lithuaniae". Kadangi Lietuvos pinigai buvo^1 /4 brangesni, negu tokie pat Lenkijos pinigai, tai Zigm. Augustas norėjo juos suvienodinti; apie 1565 m. jis Tikocine įkurtoje kalykloje pradėjo kalti lenkiškos vertės pinigus, bet, kilus nepasitenkinimui, turėjo tą darbą mesti.
Kadangi Lietuvos pinigai buvo^1 /4 brangesni, negu tokie pat Lenkijos pinigai, tai Zigm. Augustas no- rėjo juos suvienodinti; apie 1565 m. jis Tikocine įkurtoje kalykloje pradėjo kalti lenkiškos vertės pinigus, bet, kilus nepasitenkinimui, turėjo tą darbą mesti ir kalyklą uždaryti. Be lentelėje matomų (16—25 nr.), Z. Augusto laikais dar buvo kalami _lenkiškos vertės skatikai, dviskatikiai, pustaleriai_ ir _portugalai_ (=10 dukatų, — auksiniai). Be to, iš Ispanų karaliaus Pilypo II gavęs dalį motinos palikimo, Z. Augustas Ispanijos pustalerius ir talerius pa- leido į apyvartą, kontrasignavęs juos savo monograma _(S. A.)_ ir 1564 m. data
Lenkijoje jo laikais nebuvo jokios kalyklos (kalykla buvo tik vad. karališkuosiuose Prūsuose); visuose jo piniguose yra parašas: _„Moneta magni ducatus Lithuaniae"._ Vilniaus ka- lyklos prižiūrėtoju 1545—1555 m. buvo rūmų iždininkas Jonas Liutomirskis. 1555—1562 m. ji buvo išnuomota žydų bendrovei, o vėliau ją vedė G. Taria, kuris pirmasis Lietuvos piniguose pradėjo dėti ir savo, kaip kalėjo, herbą.