Santrauka
Zigmanto Augusto pinigai: 16 — obolis, arba pusdenaris (jo dydis yra lygus denaro dydžiui, bet sidabro kokybė perpus prastesnė); 17 — denaras; 18 — dvidenaris; 19 — pusskatikis; 20 — skatikas; 21 — trečiokas ( = 3 skatikai); 22 — ketvirtokas ( = 4 skatikai). Lenkijoje jo laikais nebuvo jokios kalyklos (kalykla buvo tik vad. karališkuosiuose Prūsuose); visuose jo piniguose yra parašas: „Moneta magni ducatus Lithuaniae”. Kadangi Lietuvos pinigai buvo^1 /4 brangesni, negu tokie pat Lenkijos pinigai, tai Zigm. Augustas norėjo juos suvienodinti; apie 1565 m. jis Tikocine įkurtoje kalykloje pradėjo kalti lenkiškos vertės pinigus, bet, kilus nepasitenkinimui, turėjo tą darbą mesti.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Zigmanto Augusto laikais Lietuvoje buvo nukalta daug įvairių pinigų, tarp jų obolių, denarų, skatikų, talerių ir dukatų. | c-001 | |
| t-002 Visuose Zigmanto Augusto piniguose buvo įrašas „Moneta magni ducatus Lithuaniae“. | c-002 | |
| t-003 Zigmantas Augustas apie 1565 m. Tikocine pradėjo kalti lenkiškos vertės pinigus, bet dėl nepasitenkinimo darbą nutraukė. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Zigmanto Augusto laikais Lietuvoje buvo nukalta daug įvairių pinigų, tarp jų obolių, denarų, skatikų, talerių ir dukatų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Zigmanto Augusto pinigai: 16 — obolis, arba pusdenaris (jo dydis yra lygus denaro dydžiui, bet sidabro kokybė perpus prastesnė); 17 — de- naras; 18 — dvidenaris; 19 — pusskatikis; 20 — skatikas; 21 — trečiokas ( = 3 skatikai); 22 — ketvirtokas ( = 4 skatikai); 23 — šeštokas ( = 6 skatikai); 24 — taleris, arba puskapis (= 30 skatikų; tai didžiausias sidabro pinigas); 25 — dukatas (auksinis pinigas, auksinas, kurį vėliau dar vadino raudo- nuoju; jis turėjo З1/2 gramų 231 /2 karatų aukso; jo vertė iš karto buvo lygi 30 skatikų, bet XVI a. gale už jį jau buvo mokama 2 auks., t. y. 60 skt., Zigmanto Vazos laikais — 4 auks., Jono Kazimiero — 6 auks., o Stanislovo Augusto — 18 auks.). Zigmanto Augusto laikais Lietuvoje pinigų buvo nukalta labai daug ir įvairių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Visuose Zigmanto Augusto piniguose buvo įrašas „Moneta magni ducatus Lithuaniae“.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lenkijoje jo laikais nebuvo jokios kalyklos (kalykla buvo tik vad. karališkuosiuose Prūsuose); visuose jo piniguose yra parašas: „Moneta magni ducatus Lithuaniae”. Vilniaus ka- lyklos prižiūrėtoju 1545—1555 m. buvo rūmų iždininkas Jonas Liutomirskis. 1555—1562 m. ji buvo išnuomota žydų bendrovei, o vėliau ją vedė G. Taria, kuris pirmasis Lietuvos piniguose pradėjo dėti ir savo, kaip kalėjo, herbą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Zigmantas Augustas apie 1565 m. Tikocine pradėjo kalti lenkiškos vertės pinigus, bet dėl nepasitenkinimo darbą nutraukė.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kadangi Lietuvos pinigai buvo^1 /4 brangesni, negu tokie pat Lenkijos pinigai, tai Zigm. Augustas no- rėjo juos suvienodinti; apie 1565 m. jis Tikocine įkurtoje kalykloje pradėjo kalti lenkiškos vertės pinigus, bet, kilus nepasitenkinimui, turėjo tą darbą mesti ir kalyklą uždaryti. Be lentelėje matomų (16—25 nr.), Z. Augusto laikais dar buvo kalami lenkiškos vertės skatikai, dviskatikiai, pustaleriai ir portugalai (=10 dukatų, — auksiniai). Be to, iš Ispanų karaliaus Pilypo II gavęs dalį motinos palikimo, Z. Augustas Ispanijos pustalerius ir talerius pa- leido į apyvartą, kontrasignavęs juos savo monograma (S. A.) ir 1564 m. data
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |