Istorinis įvykis

Konstancijos susirinkimas

1414–1418 m.

3 teiginiai3 įrašai3 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

1414 m. Konstancijos susirinkimas suteikė Lietuvai progą Vakarų Europai parodyti vykdomą krikšto darbą.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 125

Šituo pat laiku Lietuvai pasitaikė gera proga pasirodyti Vakarų Europai su sėkmingai vykdomu krikšto darbu, nes 1414 m. buvo visuotinis bažnyčios susirinkimas. Kadangi jis turėjo ne tiktai pašalinti Vakarų Bažnyčios schizmą, išrišti daug tikėjimo klausimų, bet ir įvykdyti tarp krikščioniškų tautų taiką, — tai katalikiška Vak. Europos visuomenė labai juo domėjosi ir į Konstancijos miestą (dabart. Šveicarijoje), kur buvo šaukiamas susirinkimas, be aukštos dvasininkijos atstovų (kardinolų, vyskupų ir mokytų kunigų teologų), suvažiavo ir iš visos Europos labai daug kunigaikščių, diduomenės, būriai riterių^3 ). Todėl šis susirinkimas buvo labai panašus į visos Europos parlamentą, kurį sudarė krikščioniškųjų Europos tautų dvasininkai ir pasauliniai atstovai.
t-002vidutinis

Konstancijos susirinkimas nusprendė pasiųsti vyskupus Žemaičių vyskupijai įkurti.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 127

Žemaičių prašymas buvo patenkintas. Susirinkimas nutarė pasiųsti prašomus vyskupus Žemaičių vyskupijai įkurti. Atsirado ir savanoris važiuoti į Lietuvą — kardinolas Jonas Domicini iš Rogūzos; jam į pagalbą buvo paskirti dar du vyskupai. Tačiau Ordinas nesutiko delegacijos praleisti pro savo žemes, įrodinėdamas, kad Žemaitija yra jo užkariauta ir todėl religiniai jos reikalai turi būti pavesti Rygos arkivyskupui. Susirinkimas, tai sužinojęs, patyrė dar vieną Ordino suktumą ir griežčiausiai uždraudė jam trukdyti susirinkimo pasiuntinių darbą. Bet pirmieji pasiuntiniai vis dėlto nebevažiavo ir jų vietoje buvo paskirti Vilniaus vysk. Petras ir Lvovo arkivysk. Jonas, kurie Konstancijon iš Lietuvos buvo atvykę su pirma delegacija. Jie gavo iš Konstancijos susirinkimo plačiausius įgaliojimus: įkurti Žemaičių vyskupiją, įšventinti vyskupą, pašvęsti katedrą, paskirti kapitulą.
t-003aukstas

Vytautas į Konstancijos susirinkimą pasiuntė 60 žemaičių bajorų katalikų delegaciją kaip Lietuvos apsikrikštijimo įrodymą.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 127

Bet Vytautas atėjo dar į pagalbą, pasiųsdamas susirinkimui gyvą Lietuvos apsikrikštijimo įrodymą — 60 žemaičių, bajorų katalikų delegaciją. Ši žemaičių delegacija, kuriai vadovavo paties Vytauto sekretorius Mykolas Sapienskis, vaivada Jurgis Geldgaudas ir žemaičių didikas Jurgis Boliminas, atvykusi į Konstanciją 1415 m. gale, susirinkimui padarė didžiausią įspūdį ir buvo tai geriausias žemaičių katalikiškumo įrodymas. Pasiuntiniai įteikė susirinkimui raštą (Proposicio Samaytarum), kuriame skundėsi, kad seniai norėjo priimti katalikybę, bet tam trukdė Ordinas, troškęs tik jų žemių ir laisvės, o krikštyti nekrikštijęs. Tai padarė Vytautas ir Jogaila. Prašo pasiųsti vyskupą įkurti vyskupijai ir sutvarkyti visus bažnytinius reikalus^2 ).