Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
6 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 7 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–6 iš 6 rodomų įrašų
Pirmasis lenkų urėdas Lietuvoje buvo Jogailos 1386 m. į Vilnių atsiųstas Vilniaus seniūnas.
PDF 302
Pirmas lenkų urėdas atsiradęs Lietuvoje vadinosi seniūnu (lenk. starosta). Tai buvo 1386 met. Jogailos Vilniun atsiųstas jau minėtas vad. „Vilniaus seniūnas“.
Vytauto laikais įvedami lenkiški urėdai žymi administracijos pertvarką.
PDF 302
Naujai įvesti urėdai buvo pirmieji krašto žmonės. Tas pir mąsias lenkiškas institucijas sekė kitos, kol XVI amž. atėjo momentas, kada Lietuvos administracijos aparatas visiškai susilygino su lenkiškuoju.
Karaliui pagrasinus atimti vicekanclerio urėdą, Valavičius nusileido ir prispaudė valstybinį antspaudą.
PDF 305
Bet Valavičius, karaliaus pagrasintas, kad iš jo būsiąs atimtas vice-\nkanclerio urėdas, nusileido ir prispaudė antspaudą.
PDF 305
Galingasis Radvila nenusileido. Bet Valavičius, karaliaus pagrasintas, kad iš jo būsiąs atimtas vice- kanclerio urėdas, nusileido ir prispaudė antspaudą. Pirmuoju akademijos rektorium buvo paskirtas mozūras, ir tada jau žinomas, o vėliau dar labiau pragarsėjęs teologas, rašytojas ir pamokslininkas Petras Skarga.
Lygia dalia kryžėjai numanė orumą to krašto, kurie kaip įmaną steigė lietuviams kelią per upį Osą užtverti, kaipogi didy sis mistras liepė urėdui kryžėjų parulbežy Pamezonijos ir Kulmijos ant skardžio stiprią pilį įkurti ir įgulę gausią tenai įdėti.
PDF 423
Juo didesniai lietuviai laimėjo, juo didesniai vy lės savo ketėjimą pasiekti, tai yra vokyčius būtinai vakarinėj Lietuvoj išnaikinti. Lygia dalia kryžėjai numanė orumą to krašto, kurie kaip įmaną steigė lietuviams kelią per upį Osą užtverti, kaipogi didy sis mistras liepė urėdui kryžėjų parulbežy Pamezo- nijos ir Kulmijos ant skardžio stiprią pilį įkurti ir įgulę gausią tenai įdėti. Tuojau urėdas suvarė svie to daugybes pilės dirbti, kuriai vos pamatus buvo pradedą dėti, kaip staiga pulkas lietuvių antpuolė ir dirbėjus išblaškė.
Gediminas nuo savo pusės prižadėjo jų tikybą, arba vierą, kalbą, dobę ir apsiėjimus jų bočių probočių užlaikyti ir niekam pikto nedaryti; idant jis kuo didesniai ūkinykams Kijevo pasigerintų, padėjo tenai urėdu Mintautą, kunigaikštį Alšėnų, kursai neseniai.
PDF 533
Tą regėdami, kijevionys, išėję su savo vyresnybe dvasiška ir ūkiška pro didžiąją angą pilės, Gedimi ną, Lietuvos didįjį kunigaikštį, pergalėtoju pasvei kino ir savo viešpačiu, arba monarchu, pakėlė, pa siėmę jo klausyti ir reikale jį šelpti. Gediminas nuo savo pusės prižadėjo jų tikybą, arba vierą, kalbą, dobę ir apsiėjimus jų bočių probočių užlaikyti ir niekam pikto nedaryti; idant jis kuo didesniai ūki- nykams Kijevo pasigerintų, padėjo tenai urėdu Min- tautą, kunigaikštį Alšėnų, kursai neseniai buvo per sikrikštijęs. Gudriam ir išmintingam Gediminui ro dės, jog gudai, būdami krikščionimis, netikėlio urė do neapvežės, o turėdami krikščionį, tarsis patys save berėdą.
Vi sų pirma kaipo vėdliai jojo lenkai, jomylistos, pilių vyrai, urėdai, arba vojevodos, nuo aukso ir sidabro žibantys.
PDF 553
Atėjus svodbai, kas gal tą iškilmę aprašyti, su kuria Aldona, didžioji kunigaikštaitė Lietuvos, ap klėsta diduomene vyrų ir žmonų lenkių ir lietuvių, keliavo iš Vilniaus į Krokuvą pas savo jaunikį. Vi sų pirma kaipo vėdliai jojo lenkai, jomylistos, pilių vyrai, urėdai, arba vojevodos, nuo aukso ir sidabro žibantys. Paskui Aldona apmartuota tarp kilties žmonų ir mergaičių lenkių ir lietuvių keliavo.