Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
7 teiginiai9 įrašai7 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Viazma (rus. Вязьма) – miestas Rusijoje, Smolensko srityje, prie Viazmos upės, maždaug pusiaukelėje tarp Smolensko (175 km) ir Maskvos (210 km). Rajono centras. Geležinkelių mazgas (kertasi linijos Maskva–Brestas ir Toržokas–Brianskas), netoliese praeina Minsko plentas, pro miestą – senasis Smolensko kelias, taip pat keliai į Zubcovą, Kalugą. Mašinų, statybinių medžiagų, tekstilės, maisto pramonė, geležinkelių aptarnavimas. Veikia kraštotyros ir istorijos muziejus.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Maskviečiai nesėkmingai apgulė Viazmą, o po kelių dienų buvo sudarytos paliaubos. Vytautas, pasiuntęs belaisvį Hlebą į Krokuvą, užėmė Smolensko leną Viazmą ir naujai prijungtose žemėse paskyrė vietininkus. Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Maskviečiai nesėkmingai apgulė Viazmą, o po kelių dienų buvo sudarytos paliaubos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Maskviečiai gi be sėkmės buvo apgulę Viazmą. Ten abi kariuomenės prastovėjo kelias dienas, ir pagaliau Vosylius su Vytautu vidurvasaryje padarė paliaubas^53. Paskutiniam savo žygiui, pasitelkęs burių iš Lenkijos ir gavęs ordino pagalbos, Vytautas išsirengė su gana didele kariuomene.
Vytautas, pasiuntęs belaisvį Hlebą į Krokuvą, užėmė Smolensko leną Viazmą ir naujai prijungtose žemėse paskyrė vietininkus.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Remdamasis giminyste, Vytautas pasisiūlė tarpininkauti ir ta proga 1396 m. rudenį užėmė Smolenską, iškilmingai miestan įžengdamas ir amžininkus nustebindamas. Belaisvį Hlebą pasiuntęs Krokuvon, Vytautas užėmė ir Smolensko leną Viazmą, o Lietuvai naujai prijungtose žemėse vietininkais paskyrė Jomantą (Jamontą) ir Vosylių Boreikaičius^9. Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį Sviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I (1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos.
Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo. Juos numalšinti Vytautas pavedė Mstislavlio kunigaikščiui, kuris juos sumušė ir, paėmęs į nelaisvę, nusiuntė Vytautui. Viazma atiteko Vytautui.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Sunaikinęs apylinkes, vėl atsitraukė. Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo. Juos numalšinti Vytautas pavedė Mstislavlio kunigaikščiui, kuris juos sumušė ir, paėmęs į nelaisvę, nusiuntė Vytautui.
Maskviečiai nesėkmingai apgulė Viazmą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vytauto būriai užėmė tolimą Odojevą, Lengvenis — Vorotinską52 53 54 55 56. Maskviečiai gi be sėkmės buvo apgulę Viazmą. Ten abi kariuomenės prastovėjo kelias dienas, ir pagaliau Vosylius su Vytautu vidurvasaryje padarė paliaubas^53.
Šaltinio pastaboje Viazmos užėmimas siejamas su vėlesniu laiku, 1493 m. žiema iki vasario vidurio.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Išskyrus ViaznuĮ. visi aukščiau išvardytieji LDK rytų pasienio miestai, kaip maskvėnų užimti, y ra minimi Aleksandro 1492.IX 27 rašte (instrukcijoje); papildomai ten dar nurodytas Mosalskas (apie 100 km | vakarus nuo Kalugos) ir Rohačevas (prie Chlepenio Į pietus nuo Rževo). Viazma, matyt, buvo užimta vėliau, 1493 m, žiemų ligi įh vasario.
Ir atėjo maskvenai su totoriais, ir nusiaubė Viazmos žemę.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir atėjo maskvenai su totoriais, ir nusiaubė Viazmos žemę.
Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas Vasiljevičius užėmė Viazmos miestą.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas Vasiljevičius pradėjo karą su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir paėmė Viazmos4 miestą bei nemaža kitų miestų
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 3 | 4 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 3 | 3 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 2 |