SSRS buvo valstybė ir politinė sistema, kurios įtaka Lietuvai ypač išryškėjo XX a. viduryje. 1939 m. rugsėjo 28 d. slaptojo protokolo pagrindu Lietuvos teritorija pateko į SSRS įtakos sferą, o 1940 m. vasarą Lietuva buvo okupuota ir įjungta į SSRS sudėtį. Lietuvos valdymas pertvarkytas pagal Sovietų Sąjungos modelį, o aukštosios mokyklos pritaikytos SSRS sistemai, įvedant privalomą marksizmo-leninizmo kursą. Pirmaisiais okupacijos metais pusė iš 6 606 politiniais nusikaltimais apkaltintų asmenų buvo išvežti į SSRS gilumą, daugiausia į Sibirą. Lietuvos pramonė buvo izoliuota nuo kapitalistinių valstybių ir tapo priklausoma nuo kitų SSRS regionų.
Pavertus Lietuvą SSRS sudedamąja dalimi, savanoriškumo kamuflia- žo atsisakyta – valdymo sistema tvarkyta pagal Sovietų Sąjungos modelį: rugpjūčio 25 dieną Liaudies seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukš- čiausiąja Taryba, kitą dieną formaliai aukščiausiąja respublikos vykdomą- ja valdžia patvirtinta Lietuvos SSR liaudies komisarų taryba, kuri pakeitė Liaudies vyriausybę, patvirtinta sovietinė konstitucija, kuri niekuo ne- siskyrė nuo 1936 m. Sovietų Sąjungoje priimtos vadinamosios J. Stalino konstitucijos.
SSRS valdymo sistema buvo grindžiama Sovietų Sąjungos modeliu
SSRS aukštųjų mokyklų sistema apėmė politizuotą mokslą ir privalomą marksizmo-leninizmo kursą
SSRS ūkio sistema integravo didžiules gamyklas
SSRS regionų pramonė buvo priklausoma nuo kitų SSRS regionų žaliavų tiekėjų
1940 m. Lietuvą pavertus SSRS sudedamąja dalimi, jos valdymo institucijos buvo pertvarkytos pagal šį modelį.
Lietuvos aukštosios mokyklos buvo pertvarkytos pagal SSRS aukštųjų mokyklų sistemą.
Šaltinis aprašo, kad Lietuvos pramonė buvo izoliuota nuo kapitalistinių valstybių, priklausė nuo kitų SSRS regionų, o pastatytos gamyklos buvo integruotos į Sovietų Sąjungos ūkio sistemą.
Šaltinis šią priklausomybę sieja su glaudžiais ryšiais su žaliavų tiekėjais ir laikotarpio SSRS santykiais su kapitalistinėmis valstybėmis.
Per vienerius sovietų okupacijos metus suimti 6 606 apkaltinti politiniais nusikaltimais asmenys. Pusė jų 1941 m. balandį–birželį išvežti į SSRS gilumą, daugiausia Sibirą.
Lietuvos kariuomenė padidėjo nuo 24 000 iki 89 470 vyrų (formaliai kariuomenė padidinta, jei kariaujančios šalys peržengtų Lietuvos sieną). Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentropui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp Reicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į SSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos spaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė.
Pavertus Lietuvą SSRS sudedamąja dalimi, savanoriškumo kamufliažo atsisakyta – valdymo sistema tvarkyta pagal Sovietų Sąjungos modelį: rugpjūčio 25 dieną Liaudies seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukščiausiąja Taryba, kitą dieną formaliai aukščiausiąja respublikos vykdomąja valdžia patvirtinta Lietuvos SSR liaudies komisarų taryba, kuri pakeitė Liaudies vyriausybę, patvirtinta sovietinė konstitucija, kuri niekuo nesiskyrė nuo 1936 m.
Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslas politizuotas (dėstytas privalomas marksizmo-leninizmo kursas), aukštosios mokyklos pertvarkytos pagal SSRS aukštųjų mokyklų sistemą.
Populiarus to meto posakis, kad mylintis savo tėvynę, kalbą, kultūrą rusas yra internacionalistas, mylintis savo kultūrą ir kalbą lietuvis – nacionalistas, o mylintis savo kultūrą ir kalbą žydas – sionistas, puikiai atspindėjo kompartijos ideologiją. Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslas politizuotas (dėstytas privalomas marksizmo-leninizmo kursas), aukštosios mokyklos pertvarkytos pagal SSRS aukštųjų mokyklų sistemą. Valdžia atvirai kišosi į aukštųjų mokyklų reikalus, savo nuožiūra pakeitė Alma Mater pavadinimus (1950 m.
Dėl amžinai blogų SSRS santykių su kapitalistinėmis valstybėmis Lietuvos ir kitų sovietinių respublikų pramonė buvo izoliuota, o dėl glaudžių ryšių su žaliavų tiekėjais tapo visiškai priklausoma nuo kitų SSRS regionų.
Dėl amžinai blogų SSRS santykių su kapitalistinėmis valstybėmis Lietuvos ir kitų sovietinių respublikų pramonė buvo izoliuota, o dėl glaudžių ryšių su žaliavų tiekėjais tapo visiškai priklausoma nuo kitų SSRS regionų. Pastatytos didžiulės gamyklos integruotos į Sovietų Sąjungos ūkio sisteKauno hidroelektrinės statyboje mitingas pirmosios turbinos paleidimo proga.
Galimybė atsidurti „po rusais“, taip pergyventi karo negandas, suprasta kaip laikinas grįžimas į Nikolajaus II Rusiją, visiškai nesuvokiant totalitarinio SSRS bolševikų režimo esmės, – jis valdė teroru, jėga izoliavo ir fiziškai naikino oponentus, ideologiškai priešiškas politines ir socialines grupes. Sovietų Sąjunga, pasinaudodama tarptautine padėtimi ir tuo, kad viso pasaulio dėmesys buvo skirtas vokiečių įsiveržimui į Paryžių, 1940 m. vasarą ne tik okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir, prievarta įvedusi tariamai demokratinį valdymą (oficialiai vadinamą „liaudies demokratija“), per keletą savaičių šias valstybes įjungė į SSRS sudėtį.