Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
9 teiginiai9 įrašai10 ryšių
Pietuose ji apėmė plačią Podoliją, nusitęsusią link stepių Juodosios jūros srityje.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
| |
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| Infrastruktūra |
|
|
Patikrinti teiginiai
Vytautas tuo metu paėmė Podoliją ir įgijo įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kaip tik tuo laiku Vytautas paima ir Podoliją ir įgyja įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai, kurios kancleris, Poznaniaus vyskupas Vaitiekus Jastrzembiec, buvo aiškiai jo reikalams atsidavęs^3 ). Pašauktas jis buvo į tą aukštą vietą ir apdovanotas Krokuvos katedra, sulaužant lenkų papročius ir tradicijas.
Lietuvos valstybės pietuose buvo plati Podolija, nusitęsusi link Juodosios jūros srities stepių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuo Lenkijos pakraščio, nuo Prūsų ir Livonijos ordino sienų, šiaurės rytuose ji siekė Volgos aukštupių (Rževo). Pietuose ji apėmė plačią Podoliją, nusitęsusią link stepių Juodosios jūros srityje. Tokia plati valstybė negalėjo būti vienalytiška nei tautiniu, nei religiniu atžvilgiu.
Po 1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio Podolijoje įsigalėjo Algirdo giminaičiai Karijotai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tuo laiku tą sritį valdė trys broliai emirai. Bet jie buvo Algirdo prie Mėlynąją Vandeną sumušti (1362), o ją valdomos žemės atiteko Lietuvai. Nuo to laiko Podolijoj įsigalėjo Algirdo giminaičiai Karijotai, Gedimino sūnaus sūnūs.
Po Torno taikos Jogaila davė Vytautui lėno teisėmis vakarinę Podolijos dalį su Kamieniecu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Todėl nenuostabu, kad po Torno taikos įvyko dar labai įdomus faktas: kitą dieną, taikos susivažiavimui pasibaigus, Jogaila išsprendė lietuvių-lenką dėl Podolijos ginčą, kuris vargais buvo likviduotas 1403 m. Jogaila, neatsižvelgdamas gyvo lenkų nepasitenkinimo^1 ), davė Vytautui lėno teisėmis taip pat tos žemės vakarinę dalį su Kamieniecu, išstumdamas iš čia karūnos seniūną.
Vytauto laikais Podolijoje buvo daug dvarų ir ūkio centrų, nes ši sritis buvo labiau apgyventa.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
kunigaikščiui priklausančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Žemaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.
Jadvyga anksčiau kėlė protesto balsą dėl Podolijos, rūpindamasi, kad jos auka nenueitų niekais.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
1398 m. pirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią Lietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta auka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).
Vorsklos mūšyje žuvo Vytauto bičiulis Spytkas iš Melštyno, valdęs Podoliją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kaip žinoma, Vorsklos mūšy žuvo geras Vytauto prietelius Spytkas iš Melštyno, kuris valdė Podoliją. Šita žemė ir buvo pavesta valdyti Švitrigailai, pavojingiausiam Vytauto priešininkui, kuris, būdamas tikrasis Algirdo sūnus, turėjo pirmenybę į Lietuvos d. kunigaikščio sostą: Vytautas tos pirmenybės neturėjo, jis tik ją išsikovojo.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 7 | 7 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 2 |