Kražiai

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zigmanto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fundacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pašiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiškiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sapiegos f-ja).

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Moneta, rasta Ballvyžių girioje. Teodoro Narbuto piešinys „Naujosios mitologijos“ rankraštyje 255 ## Puslapis 255 Karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos žemėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietuviai turėjo stabus. Sis stabas yra natūralaus dydžio, iš bronzos, tai yra senovinio Korinto vario, gražiai išlietas, pilnaviduris, be abiejų rankų (žiūrėk Xlentelę).

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Nepaisant visų šių pastangų, XVI amžiaus pabaigoje ir XVII amžiuje Žemaitija dar turėjusi mažai krikščionių mokytojų, be to, plėšoma kalvinizmo sektantiškumo, jautė labai didelį katalikų kunigų stygių. Todėl 1618 metais Jėzuitų ordino vienuoliai, gana skaitlingi Kražiuose, kai tik įsitvirtino, tais pačiais metais savo misijoje ėmė žvalgytis ir rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų valstiečių, tarp kurių buvo ir nemažai šimtamečių senolių. Netgi Livonijoje, Rezeknės, Daugpilio ir kitose apylinkėse, tais pačiais, tai yra 1618, metais buvo neapkrikštyta 418 suaugusių asmenų.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

1 Šią statulėlę man dovanojo ponas Vaitiekus Jučas, buvęs Viln/iaus/ Vyriausiojo teismo departamento regentas, su tokiu aprašymu: „1840 metų rugsėjo mėnesį viešėdamas Platelių dvare, priklausančiame grafienei Choueseul, tą dievuką gavau iš kun/igo/ Kognovickio, Platelių klebonijos vikaro, kuris, būdamas kilimo iš Raseinių apskrities, 1836 metais gegužės mėnesį nuvyko aplankyti savo brolį. Tuo metu Burokų dvare, priklausančiame J/o/ K/ilnybei/ maršalkai Jucevičiui, esančiame už 10 varstų nuo Kražių, pusbernis Bonaventūras Milevskis, ardamas žemę, iškasė tą figūrą. Tekstas, kuriuo autorius papildė paragrafą, rengdamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ.

Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla

Nuo 1834 m. jis jau anuo metu garsios Kražių jėzuitų gimnazijos kapelionas

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Pirmosios katalikų bažnyčios Žemaitijoje buvo įsteigtos pietrytinėje jos dalyje — Ariogaloje, Raseiniuose, Viduklėje, Kražiuose.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos žemėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietuviai turėjo stabus.