Kražiuose atsirado jėzuitų kolegija, funduota didžiojo etmono Jono Karolio Katkevičiaus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 354
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
Narbutas Kovo statulėlę, 1836 m. rastą netoli Kražių, laikė akivaizdžiu įrodymu, kad lietuviai turėjo stabus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 257
Moneta, rasta Ballvyžių girioje.\nTeodoro Narbuto piešinys „Naujosios mitologijos“ rankraštyje\n255\n\n## Puslapis 255\n\nKaro dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos že\nmėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietu\nviai turėjo stabus. Sis stabas yra natūralaus dydžio, iš bronzos,\ntai yra senovinio Korinto vario, gražiai išlietas, pilnaviduris, be\nabiejų rankų (žiūrėk Xlentelę).
Narbutas rašė, kad 1618 m. Kražiuose įsitvirtinę jėzuitai savo misijoje rado apie šešis tūkstančius nekrikštytų valstiečių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 371
Nepai\nsant visų šių pastangų, XVI amžiaus pabaigoje ir XVII amžiuje\nŽemaitija dar turėjusi mažai krikščionių mokytojų, be to, plėšo\nma kalvinizmo sektantiškumo, jautė labai didelį katalikų kuni\ngų stygių. Todėl 1618 metais Jėzuitų ordino vienuoliai, gana skait\nlingi Kražiuose, kai tik įsitvirtino, tais pačiais metais savo misi\njoje ėmė žvalgytis ir rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų vals\ntiečių, tarp kurių buvo ir nemažai šimtamečių senolių. Netgi Li\nvonijoje, Rezeknės, Daugpilio ir kitose apylinkėse, tais pačiais,\ntai yra 1618, metais buvo neapkrikštyta 418 suaugusių asmenų.
1836 m. gegužę Burokų dvare, už 10 varstų nuo Kražių, Bonaventūras Milevskis ardamas žemę iškasė figūrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 491
1 Šią statulėlę man dovanojo ponas Vaitiekus Jučas, buvęs Viln/iaus/ Vyriausiojo teismo departamento regentas, su tokiu aprašymu: „1840 metų rugsėjo mėnesį viešėdamas Platelių dva re, priklausančiame grafienei Choueseul, tą dievuką gavau iš kun/igo/ Kognovickio, Platelių klebonijos vikaro, kuris, būdamas kilimo iš Raseinių apskrities, 1836 metais gegužės mėnesį nuvyko aplankyti savo brolį. Tuo metu Burokų dvare, priklausančiame J/o/ K/ilnybei/ maršalkai Jucevičiui, esančiame už 10 varstų nuo Kražių, pusbernis Bonaventūras Milevskis, ardamas žemę, iškasė tą figūrą. Tekstas, kuriuo autorius papildė paragrafą, rengdamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ.