Dancigas šiame šaltinyje minimas kaip vienas svarbiausių Lietuvos prekybos krypčių Baltijos erdvėje: su juo siejami Ordino prekybos ryšiai, eksporto keliai ir vėlesni politiniai pokyčiai po Torno taikos. Dancigas šiame fragmente yra viena iš pakrantės pilių. Dancigas šiame fragmente yra viena iš vokiečių įkurtų pilių.
Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietuvos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). Pagrindiniai Lietuvos istorijos metmenys Taigi, bendriausias Lietuvos istorijos modelis būtų toks: tarp miškingosios Rytų Europos priešistorinių archeologinių kultūrų 3–2 tūkstančiai metų prieš Kristų atsirado baltų kultūra.
Arkivyskupo ir rygiečių dėka dažnai būdavo sudaromos Lietuvos prekybos sutartys net su ordinu. Vytauto laikais, aprimus karams su kryžiuočiais, atgijo prekyba Nemunu. Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos centrais—Karaliaučium ir Dancigu.
Tad veikiai, atvykęs į Krokuvą, jis karūnavosi ir vedė kunigaikštytę Oną. Kadangi netrukus mirė jo konkurentas imperatorius Maksimilijonas, tai jį bematant pripažino visa Lenkija; nepripažino jo tiktai vienintelis pirklių valdomas Dancigo miestas, kurs betgi buvo ginklu priverstas jam nusilenkti. Lietuva iš pradžių visai nepripažino Batoro savo valdovu.
1466 m. Torne buvo pasirašyta taika, kuria ordinas pasidarė Lenkijos vasalu ir perleido jai daug žemių. Lenkija atgavo savo Pamarį, Dancigą ir — buvusiam aisčių krašte — Elbingą, Marijenburgą ir visą Varmijos vyskupystę.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Vienas iš tokių trukdžių buvo Vokiečių ordino valstybėje svarbiausio prekybos kelio į Lietuvą būklė. Tas vandens kelias jungė Kauną ir Dancigą. Iš Kauno Nemunu leidžiantis žemyn buvo pasiekiama Vokiečių ordino valstybė.
Be to, jiems buvo paranku laisvai prekiauti Vokiečių ordino valstybėje, galėjo užmegzti tiesioginius prekybos ryšius ne tik su Dancigo pirkliais, bet ir kitais jų prekių pirkėjais ar šių tiekėjais Ordino valstybėje bei į Dancigą atplaukiančiais Vakarų Europos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Be to, jiems buvo paranku laisvai prekiauti Vokiečių ordino valstybėje, galėjo užmegzti tiesioginius prekybos ryšius ne tik su Dancigo pirkliais, bet ir kitais jų prekių pirkėjais ar šių tiekėjais Ordino valstybėje bei į Dancigą atplaukiančiais Vakarų Europos pirkliais. Dancigui, jo pirkliams ir kitiems hanziečiams tokia prekybos tvarka irgi buvo palanki. Jie, apeidami Kauno pirklius, galėjo skverbtis į Lietuvos provinciją, supirkinėti prekes tiesiai iš gamintojų, prekiauti Kaune su kitais svečiais.
Kartu pažymėtina, kad Kauno ir Dancigo santykiuose matyti ne tik nuolatiniai ginčai dėl svečių prekybos, bet ir bendradarbiavimas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Padėtis darėsi sudėtingesnė, nes dabar valdovas nebuvo linkęs pernelyg remti kurį nors miestą kito sąskaita. Kartu pažymėtina, kad Kauno ir Dancigo santykiuose matyti ne tik nuolatiniai ginčai dėl svečių prekybos, bet ir bendradarbiavimas. Prekybai sutrikus per Trylikos metų karą, Gilija buvo tapusi visai netinkama laivybai.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)