Vieta

Barta

11 teiginių14 įrašų12 ryšių

Vikipedijos įžanga

Barta – viena iš 9 pagrindinių gentinės Prūsijos žemių. Ši žemė buvo į pietryčius nuo Notangos ir Varmės (nuo jų skyrė Alna). Šiaurėje nuo Bartos buvo Nadruva, pietuose - Galinda. Žymiausia vietovė buvo Raistpilis (vėliau vokiečių Rastenburgas).

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Barta buvo viena iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių, Petro Dusburgiečio kronikoje minima kartu su Plikąja Barta. Ji plytėjo tarp Alnos upės vakaruose, Mamrų ir Ašvenos ežerų rytuose bei Galindos pietuose, o šiaurinė jos dalis siekė Girdavų, dabartinio Železnodorožno, apylinkes. Pasak Teodoro Narbuto, Barta buvo viena didžiausių provincijų ir skirstėsi į Tikrąją Bartą bei Plikąją Bartą, vėliau suvoktas kaip Didžioji ir Mažoji Bartos. XIII amžiuje jos padėtis buvo strategiškai svarbi kryžiuočiams, nes prieš siekdami užimti turtingą Sembą jie turėjo įsitvirtinti kitoje Bartos dalyje, užkariauti Galindą ir sutramdyti jotvingius. Bartos reikšmę rodo ir tai, kad 1358 m. Lietuvos vyriausybė reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtą Bartą kartu su kitomis prūsų žemėmis.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

123 Kai 1253 metų pradžioje susiklostė draugiški Pamario kunigaikščių ir kryžiuočių santykiai, kurie laidavo jiems saugumą nuo Vyslos pusės, jie tuojau pat ėmė stengtis užkariauti Prūsiją. Ypač vokiečių godumą skatino tur tinga Sembos provincija, bet šie atkaklūs bandymai ją užkariauti nepavyko. IŠ kaimyninių provincijų jiems grėsė toks pavojus, kad, norint lengviau užimti Sembą, pirmiau sia reikėjo užimti kitą Bartos dalį, užkariauti Galindą, sutramdyti jotvingius ir nutraukti j*ų ryšius su Panemu nės kraštais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) · c-197428

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
AplinkaŠaltinių nesutarimas	Plytėjo į pietryčius nuo Natangijos ir ribojosi su ja Alnos upe; šiaurėje siekė Priegliaus, rytuose – Angerapės arba Drengfurto apylinkių, pietuose – Galindos provincijos. Šiaurinė Bartos dalis aprėpė Girdavų, dabartinio Železnodorožno, apylinkes; teritorija driekėsi tarp Alnos vidupio ir Mamrų bei Ašvenos ežerų bei upės.	Teodoras Narbutas taip aprašo Bartos provinciją istoriniame kontekste. Petro Dusburgiečio kronikos leidinio komentare aprašomos Bartos ribos ir šiaurinė dalis.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas	Barta buvo viena didžiausių provincijų. Barta buvo dalijama į Tikrąją Bartą ir Plikąją Bartą, vėliau suprastas kaip Didžioji ir Mažoji Barta. Barta dalijosi į atskiras apskritis arba valsčius.	Teodoras Narbutas taip ją įvertina aprašydamas Bartos teritoriją. Teodoras Narbutas aprašo istorinį Bartos teritorinį skirstymą. Teodoras Narbutas aprašo Bartos administracinį skirstymą.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PaskirtisŠaltinių nesutarimas	Barta buvo viena iš Prūsijos žemės dalių ir minima kaip provincija. 1251 m. dokumente Barta minima kaip Didžioji ir Mažoji Barta; joje gyveno bartai arba bartėnai. Barta buvo viena iš kryžiuočių siektų užimti žemių; norint lengviau užimti Sembą, pirmiausia reikėjo užimti kitą Bartos dalį.	Petro Dusburgiečio kronikos leidinyje, aprašant XIII a. Prūsijos žemių struktūrą, Barta ir Plikoji Barta pateikiamos tarp vienuolikos Prūsijos žemės dalių. Petro Dusburgiečio kronikos leidinyje pateikiama 1251 m. dokumento informacija. Teodoras Narbutas aprašo 1253 m. kryžiuočių užkariavimo siekius.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003aukstas

Petro Dusburgiečio kronikoje Barta ir Plikoji Barta priskiriamos vienai iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2. Tyrimai parodė, kad jos autorius (visų pirma politine prasme) Prūsijos, prūsų vardu vadino visą Kryžiuočių ordino jau užkariautą, į Ordino valstybę patekusį plotą nuo Vyslos iki Nemuno.

t-004aukstas

1358 m. Lietuvos vyriausybė reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtą Bartą ir kitas žemes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1358 m. Lietuvos vyriausybė derybose su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros39, t. y. Sembą, Nadruvą, Bartą ir kt., Baltijos pajūrį tarp Priegliaus ir Dauguvos.

t-005aukstas

1251 m. dokumente Barta minima kaip Didžioji ir Mažoji Barta, kurioje gyveno bartai arba bartėnai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

201 D.— Barta et Plicka Bartha, que nunc major et minor Bartka dicitur, Jer.— Bartin, Plicke Bartin, grôz Bartin unde kleine. 1251 m. dokumente — Barta major et minor Didžiąja ir Mažąja Barta ir kurioje gyveno bartai, arba bartėnai.

t-002vidutinis

Šaltiniuose skyrium nuo Prūsų minima ir Barta (ПСРЛ, т.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

XIII a. šaltiniuose skyrium nuo Prūsų minima ir Barta (ПСРЛ, т. 2 (1908), стб. 813, 877) bei kt. vakarinių baltų žemės.

t-006vidutinis

Narbutas rašo, kad kryžiuočiai, siekdami lengviau užimti Sembą, pirmiausia turėjo užimti kitą Bartos dalį, Galindą ir sutramdyti jotvingius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

123 Kai 1253 metų pradžioje susiklostė draugiški Pamario kunigaikščių ir kryžiuočių santykiai, kurie laidavo jiems saugumą nuo Vyslos pusės, jie tuojau pat ėmė stengtis užkariauti Prūsiją. Ypač vokiečių godumą skatino turtinga Sembos provincija, bet šie atkaklūs bandymai ją užkariauti nepavyko. IŠ kaimyninių provincijų jiems grėsė toks pavojus, kad, norint lengviau užimti Sembą, pirmiausia reikėjo užimti kitą Bartos dalį, užkariauti Galindą, sutramdyti jotvingius ir nutraukti j*ų ryšius su Panemunės kraštais.

t-007vidutinis

Bartos provincija plytėjo į pietryčius nuo Natangijos, su kuria ribojosi Alnos upe, ir buvo viena didžiausių Prūsijos provincijų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šią vietą primena Šiandien Beisleideno kaimas pakeliui iš Bartenšteino į Prūsų Ylavą. Barta Šešta — Bartos — provincija plytėjo į pietryčius nuo Natangijos, su kuria ji ribojosi Alnos upe. Į šiaurę siena driekėsi net iki Priegliaus, o į rytus — gal iki Angerapės ar bent iki Drengfurto apylinkių. Pietuose ji ėjo žemiau Rastenburgo net iki Galindos provincijos. Savo teritorija Barta buvo viena didžiausių provincijų, bet dalijosi į dvi dalis: Tikrąją Bartą ir Plikąją Bartą, kurios vėliau buvo suprantamos kaip Didžioji ir Mažoji Bartos.

t-008vidutinis

Šią vietą primena Šiandien Beisleideno kaimas pakeliui iš Barten šteino į Prūsų Ylavą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šią vietą primena Šiandien Beisleideno kaimas pakeliui iš Bartenšteino į Prūsų Ylavą. Barta Šešta — Bartos — provincija plytėjo į pietryčius nuo Natangijos, su kuria ji ribojosi Alnos upe. Į šiaurę siena driekėsi net iki Priegliaus, o į rytus — gal iki Angerapės ar bent iki Drengfurto apylinkių. Pietuose ji ėjo žemiau Rastenburgo net iki Galindos provincijos. Savo teritorija Barta buvo viena didžiausių provincijų, bet dalijosi į dvi dalis: Tikrąją Bartą ir Plikąją Bartą, kurios vėliau buvo suprantamos kaip Didžioji ir Mažoji Bartos.

Visi teiginiai ir įrodymai (11 teiginiai, 14 įrašai)

Struktūruoti ryšiai