Paprotys

Įkaitų davimas kaip sutarties garantija

sutartis

7 teiginiai9 įrašai5 ryšiai

XIV a. pabaigos Lietuvos santykiuose su Ordinu ir Lenkija įkaitai buvo naudojami kaip politinė garantija, spaudimo priemonė ir derybų užtikrinimo būdas. Šaltinis rodo, kad įkaitus duodavo tiek žemaičiai bei Lietuvos kunigaikščiai, tiek Vytauto aplinkos žmonės, o jų susigrąžinimas buvo svarbus derybų tikslas.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

SkirgailaVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Kryžiuočių ordinasLenkaiŽemaičiaiĮkaitų davimas kaip sutartiesgarantija

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Dalyviai
  • Du kunigaikščiai – Jurgis ir Jonas; Unzatrapio, Gundavos ir Angetetos pilių žmonės; pagudėnai.
  • Šaltiniuose aprašomi 1390–1392 m. Vytauto duoti įkaitai ir pilių žmonės bei pagudėnai, davę įkaitų.
Eiga
  • Pilių žmonės ir pagudėnai atsiuntė arba davė įkaitų, tada pasidavė krikščionių tikėjimui ir broliams.
  • Petro Dusburgiečio kronikoje tai siejama su negalėjimu ilgiau priešintis kovos lauke ir nuolatiniais brolių antpuoliais.
Priemonės
  • Įkaitai buvo duodami kaip pasidavimo dalis.
  • Šaltinyje aprašyta, kad įkaitai buvo atsiųsti arba duoti kartu su pasidavimu krikščionių tikėjimui ir broliams.
Reikšmė
  • Įkaitų davimas reiškė pasidavimą krikščionių tikėjimui ir broliams.
  • Tai Petro Dusburgiečio autoriaus pasakojimas apie Unzatrapio, Gundavos ir Angetetos pilių žmones bei pagudėnus karinio spaudimo sąlygomis.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

1390–1392 m. Vytauto duotų Ordinui įkaitų sąraše minimi du kunigaikščiai – Jurgis ir Jonas.

Įrodymai (1)
t-002vidutinis

Kvedenavos, Valdavos, Kaimo ir Tepliavos valsčių žmonės atidavė karaliui savo sūnus įkaitais ir prisiekė paklusti tikėjimui bei broliams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

kad jų kilmingieji pasiūlė karaliui įkaitų, maldaudami jų pagailėti ir nežudyti visų žmonių. Paskui jis atžygiavo į Kvedenavos324, Valdavos325, Kaimo326 ir Tepliavos327 valsčius, ten kai kurie, bijodami, kad ir čia jis nepridarytų panašių skerdynių kaip kitur, atidavė jam įkaitais savo sūnus, galvomis prisiekdami nuolankiai paklusti tikėjimui ir broliams. Viską tinkamai sutvarkęs, karalius perdavė broliams minėtuosius įkaitus, o pats nužygiavo prie kalvos, kurioje dabar stovi Karaliaučiaus pilis, patardamas broliams čia pastatyti pilį tikėjimui ginti ir palikdamas jiems puikių, tikrai karališkų dovanų šiai statybai.
t-003vidutinis

Po Jogailos krikšto ir iškilmių lenkai pareikalavo Vytauto, Skirgailos ir kitų kunigaikščių kaip įkaitų, kad būtų garantuotas Jogailos pažadų išpildymas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Po visų tų iškilmių įvyko dar vienas faktas. Būtent, lenkai pareikalavo Vytauto, Skirgailos ir kitų kunigaikščių įkaitais, kaipo garantijos, kad visi Jogailos duoti pasižadėjimai bus išpildyti. Tas lenkų reikalavimas buvo patenkintas.
t-004vidutinis

Unzatrapio, Gundavos ir Angetetos pilių žmonės atsiuntė įkaitų ir pasidavė krikščionių tikėjimui bei broliams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

pilyse, būtent: Unzatrapio335, Gundavos336 ir Angetetos337, matydami, jog viešpats stoja už brolius, ir dėl to negalėdami ilgiau jiems priešintis kovos lauke, atsiuntė įkaitų ir nuolankiai pasidavė krikščionių tikėjimui ir broliams. 76 (75). Apie vienos Notangos dalies nuniokojimą
t-006vidutinis

Magistras reikalavo, kad Vytautas duotų bajorų sūnus įkaitais ir išpildytų seniau Ordinui duotus pasižadėjimus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Magistras patiekė tokius reikalavimus Vytautui: 1) Lietuva turi pripažinti popiežiaus ir imperatoriaus supremaciją (viršenybę), 2) Vytautas turi atstatyti visas sugriautas Ordino pilis; duoti bajorų sūnų įkaitais ir 3) išpildyti seniau duotus Ordinui pasižadėjimus.
t-007vidutinis

1383 m. žemaičiai, atsitraukdami nuo Vilniaus, davė vokiečiams savo įkaitus, nors jie buvo duoti ne nuo visų Žemaitijos sričių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šiame žygyje žemaičiai pakeitė savo nusistatymą su Vokiečių Ordinu: atsitraukdami nuo Vilniaus, jie davė vokiečiams savo įkaitus. Tiesa, tie įkaitai buvo duoti ne nuo visos Žemaitijos sričių. Bet ir tai, kas buvo padaryta, reikia laikyti Vytauto nuopelnu.

Pagudėnai, neatlaikę brolių antpuolių, davė įkaitų ir pasidavė krikščionių tikėjimui bei broliams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tą patį viešai sakė ir kiti pagudėnai, buvę tuo metu šioje kariuomenėje, kai jie vėliau priėmė Kristaus tikėjimą. Štai todėl pagudėnai, nors šiaip ir smarkiai kovojo su broliais, matydami šitokį stebuklą ir negalėdami atlaikyti nuolatinių brolių antpuolių, nulenkė, davę įkaiti], tikėjimui ir broliams savo kietus sprandus ir nesutramdomas galvas. 18.
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 9 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas