Santrauka
Kryžiuočiai užgrobė Vysla gabentus grūdus, kuriuos Jogaila buvo skyręs nuniokotai Lietuvai paremti. Kryžiuočiai Ragainėje užpuolė pagal sutartį gyvenusius lietuvių pirklius, vienus nužudė, o iš kitų atėmė turtą. Vytautas įsakė maršalui Rumbaudui skubiai sutelkti kariuomenę ir išvyti kryžiuočius iš visos Žemaitijos.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Kryžiuočiai užgrobė Vysla gabentus grūdus, kuriuos Jogaila buvo skyręs nuniokotai Lietuvai paremti.
| c-001 | |||
t-002 Kryžiuočiai Ragainėje užpuolė pagal sutartį gyvenusius lietuvių pirklius, vienus nužudė, o iš kitų atėmė turtą.
| c-002 | |||
t-003 Vytautas įsakė maršalui Rumbaudui skubiai sutelkti kariuomenę ir išvyti kryžiuočius iš visos Žemaitijos.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kryžiuočiai užgrobė Vysla gabentus grūdus, kuriuos Jogaila buvo skyręs nuniokotai Lietuvai paremti.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Norėdamas palengvinti nuniokotos tėvynės dalią, Jogaila įsakė pakrauti visokiais grūdais dvidešimt di delių laivų ir pasroviui Vysla nuplukdyti į Prūsijos pa sienį, o iš ten pasieniu vežimais nugabenti viską į Lie tuvą. Užgrobę visus grūdus, J ie su daro k elia s pro- gabenamus Vysla, kryžiuočiai gas karu i juos išsivežė kitur. Kai kara lius, pasiuntęs žygūną, parei kalavo nelaužyti susitarimo ir nedaryti skriaudų, šie atrėžė, jog elgtasi jų teisingai ir teisėtai, nes atėmė tai, ką karalius siuntė stabmeldžių tautai, kovojančiai prieš krikščionis.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kryžiuočiai Ragainėje užpuolė pagal sutartį gyvenusius lietuvių pirklius, vienus nužudė, o iš kitų atėmė turtą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Mat nors jie gerai žinojo, jog lietu vių tauta su savo didikais daugiau kaip prieš dvidešimt metų priėmė krikščionybę, tačiau po senovei juos va dino stabmeldžiais, tariamu dievobaimingumu mulkin dami krikščioniškųjų šalių valdovus (ir net pačius Ro mos popiežius), dėl kurių paramos ar nuolaidžiavimo ir galėjo tose žemėse kariauti. Kadangi karalius nesi ėmė jokių skubių priemonių atsiteisti už šiuos darbus, nenorėdamas elgtis neapgalvotai, kryžiuočiai, tarytum negalėdami pakęsti beveik ištisus metus trunkančios ramybės ir to, kad dėl karaliaus nuolaidumo nuolatos atidėliojamas karas, užpuolė Prūsijoje, Ragainėje, lie tuvių pirklius, kurie čia pagal sutartį ramiai gyveno; vienus nužudė, o iš kitų atėmė visą turtą. Vytautas, gavęs apie tai žinią, nutarė užbėgti priešui už akių gal dėl to, kad iš prigimties buvo smarkesnio būdo, o gal todėl, kad, žinodamas tikrą padėtį, nieku būdu ne sitikėjo iš kryžiuočių taikos.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Vytautas įsakė maršalui Rumbaudui skubiai sutelkti kariuomenę ir išvyti kryžiuočius iš visos Žemaitijos.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vytautas, gavęs apie tai žinią, nutarė užbėgti priešui už akių gal dėl to, kad iš prigimties buvo smarkesnio būdo, o gal todėl, kad, žinodamas tikrą padėtį, nieku būdu ne sitikėjo iš kryžiuočių taikos. Jis įsakė maršalui Rum- 372
Puslapis 371
baudui skubiai sutelkti ka- V y ta u ta s įsa k o iš v y ti riuomenę ir kuo greičiausiai k ry žiu o č iu s iš Ž em ai- išvyti iš visos Žemaitijos kry- tijos žiuočius, kurie pirmieji štai sulaužė sutartį. Rumbaudas, ryžtingai ėmęsis vykdyti įsakymą, išžudė visas įgulas, nukovė krašto vietininką ir visą Žemaitiją užėmė anks čiau, nei Prūsiją pasiekė žinia apie prasidėjusius nera mumus.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|