Glėbas grąžino polockiečiams visišką laisvę, o valstybės reikalus vėl ėmė tvarkyti senatas. Narbutas pasakoja, kad Treniota, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus keršto, įkalino Polocko bajorus ir per Prokopą reikalavo nužudyti Joną.
Vėliau, apie 1273 metus, Grigalius X paskelbė ją šventąja. Treniotos sūnus Glėbas, tėvo įpėdinis, mirė jaunas, nepalikdamas Įėjo priešus, atsiėmė žemes, ## Puslapis 91 vaikų; jis polockiečiams daP o lo c k ie č ia m s g ra živė visišką laisvę. Valstybės narna la is v ė reikalus tvarkyti vėl ėmė senatas, šitaip buvo atsikratyta lietuvių kunigaikščių valdžios.
Teodoras Narbutas pasakoja, kad Jogaila, derėdamasis su kryžiuočiais dėl taikos, norėjo Skirgailą įkurdinti Polocko kunigaikštystėje, tačiau polockiečiai Skirgailos nepripažino kunigaikščiu, prisiekė laikyti savo žemėje Andrių ir išvijo Skirgailą iš miesto.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Betgi praėjusiais metais, tardamasis su kryžiuočiais dėl taikos1 2, Jogaila panoro aprūpinti tikrą savo brolį Skirgailą, įkurdindamas jį toje kunigaikštystėje, tačiau polockiečiai nenorėjo priimti jo kunigaikščiu, buvo prisiekę laikyti savo žemėj Andrių; Skirgaila netgi buvo gėdingai išvarytas iš miesto3.
Teodoras Narbutas nurodo, kad 1381 m. polockiečiai ir prie miesto buvusi kariauna vienbalsiai paskelbė Kęstutį didžiuoju kunigaikščiu ir savo valdovu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Kęstutis nešvaistė laiko tuščiagarbei pompastikai, veikliai ėmėsi valdyti valstybę; išsiuntė žygūnus į Polocką ir kariaunon, buvusion prie to miesto su Skirgaila, pranešdamas apie savo išaukštinimą; polockiečiai bei kariauna vienbalsiai paskelbė jį didžiuoju kunigaikščiu ir savo valdovu; Skirgaila su kryžiuočiais vos suspėjo pabėgti anapus Dauguvos ir į Livoniją1.