Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Karijotaičiai

6 teiginiai7 įrašai26 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Karijotaičiai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščių giminė, gyvavusi XIV a. I pusėje – XV a. pr.). Pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Karijotas (mirė apie 1362 m.) Jo broliai Lietuvos didieji kunigaikščiai Jaunutis, Algirdas, Kęstutis, kunigaikščiai Manvydas, Narimantas, Liubartas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Karijotaičiai – Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto trys sūnūs, vadovavę kariams ir veikę Lietuvos politinių bei karinių interesų lauke. Algirdui leidus, jie su Lietuvos žemės pagalba patraukė į Mažąją Podolę, kur susidraugavo su vietiniais atamanais ir ėmė ginti kraštą nuo totorių. Įsitvirtinę Podolėje, Karijotaičiai organizavo gynybą nuo puolimų bei grobimų ir statė Smotričo, Bakotos bei Kameneco pilis. Jų kariai dalyvavo Lietuvos kariuomenės susirėmime su Juodosios jūros pajūrio ir Krymo totorių valdovų pajėgomis, o viename pasakojime Algirdo kariuomenė prie Mėlynųjų Vandenų įveikė tris vadus. Šaltiniai taip pat sieja Karijotaičius su Podolės kunigaikštystės ir vienuolikos pilių valdymu, tačiau jų pasirodymo Podolėje laikas nėra galutinai išaiškintas.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)Kęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)ZiemovitasTotoriaiBakotaBakotos pilis (pilis)KamenecasKameneco pilis (pilis)KijevasPodolėSmotryčSmotričo pilis (pilis)Karijotaičiai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Trys Karijoto sūnūs, Karijotaičiai.
  • Šaltinyje apie Mėlynųjų Vandenų mūšį teigiama, kad Lietuvos kariuomenę sudarė Algirdo ir jo brolio Karijoto trijų sūnų vadovaujami kariai.
Struktūra
  • Karijotaičiai vadovavo savo kariams Lietuvos kariuomenėje.
  • Tai nurodoma aprašant Lietuvos kariuomenės sudėtį ir susirėmimą su totorių vadų kariuomene prie Mėlynųjų Vandenų.
Tikslai
  • Ginti Podolės žemę nuo totorių puolimų bei grobimų ir neduoti duoklės jų baskakams.
  • 2013 m. šaltinyje teigiama, kad Karijotaičiai, susidraugavę su vietiniais atamanais, ėmėsi šių veiksmų Podolėje.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Patraukė į Podolės žemę, organizavo krašto gynybą ir statė Smotričo, Bakotos bei Kameneco pilis.
  • Kreipėsi į Algirdą pagalbos, kai totoriai užpuolė Podolę.
  • Podolės kunigaikštystę su 11 pilių prijungė prie Vengrijos karalystės karūnos ir vėliau šias valdas gavo kaip leną.
  • Pasak 2013 m. šaltinio, Algirdui leidus ir su Lietuvos žemės pagalba trys Karijotaičiai patraukė į Podolę; vėliau, įsitvirtinę Mažojoje Podolėje, organizavo gynybą ir statė pilis.
  • Teodoro Narbuto 2001 m. leidinyje aprašoma, kad apie 1351 m. totoriams užpuolus Podolę kunigaikščiai Karijotaičiai kreipėsi į Algirdą.
  • Šaltinyje ši informacija pateikiama kaip Karijotaičiams priskiriamas veiksmų apibūdinimas; nurodytas kontekstas – feodalinės teisės apraiškos LDK.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003aukstas

Algirdo remiami Karijotaičiai Mažojoje Podolėje organizavo krašto gynybą nuo totorių puolimų ir statė Smotričo, Bakotos bei Kameneco pilis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tai buvo pirmas Rytų Europoje toks didelis įsiveržimas į Ordos valdas, sudavęs jos įtakai didelį smūgį. Algirdo remiami Karijotaičiai, įsitvirtinę Mažojoje Podolėje, vietiniams gyventojams pritariant, organizavo šio krašto gynybą nuo totorių puolimų bei grobimų, statė minėtas Smotričo, Bakotos, Kameneco pilis. Pietinių žemių (Kijevo, Mažosios Podolės ir kt.
t-005vidutinis

Karijotaičių pasirodymo Podolėje laikas nėra galutinai išaiškintas.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

Karijotaičiai šaltinyje vaizduojami kaip Podolės kunigaikštystę su 11 pilių prie Vengrijos karalystės karūnos prijungę asmenys, vėliau šias valdas gavę kaip leną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje

Karijotaičiai, kurie „Podolės kunigaikštystę su 11 pilių prijungė prie Vengrijos karalystės karūnos ir jas iš tos karalystės karūnos atgal gavo kaip leną" 21.
t-004aukstas

Lietuvos kariuomenėje buvo Lietuvos valdovo Algirdo pajėgos ir jo brolio Karijoto trijų sūnų, Karijotaičių, vadovaujami kariai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Strijkovskis) teigia, kad Algirdas, sutelkęs savo lietuvių pajėgas, žygiuodamas Padniepre pro Kanevą, Čerkasus, ties Mėlynaisiais Vandenimis sumušęs totorius. Lietuvos kariuomenė buvo sudaryta iš Lietuvos valdovo Algirdo ir jo brolio Karijoto trijų sūnų - Karijotaičių vadovaujamų karių. Jie susirėmė su Juodosios jūros pajūrio ir Krymo totorių teritorijos trijų vadų-kunigaikščių Chadžibėjaus, Kutlugbugo, Dmitrijaus kariuomene.
t-007vidutinis

Karijotaičiai kreipėsi į Algirdą, kuris su gausia kariauna išvijo totorius iš Podolės ir prie Mėlynųjų Vandenų nugalėjo tris brolius vadus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Tačiau totoriai apie 1350 metus savo klajoklių stovyklose patyrė baisią epidemiją ligos, vadintos Juodąja mirtimi; po to užėjo didžiulis badas, dėl ko jie 1351 m etais užpuolė Podolę. Kunigaikščiai Karijotaičiai kreipėsi į didįjį kunigaikštį Algirdą, kuris neatsisakė skubėti su gausia kariauna, išvijo totorius iš Podolės ir prie Mėlynųjų Vandenų laimėjo pergalę prieš tris vadus, brolius, vadintus Chadži-bėjumi, Kutlubugu ir
t-001aukstas

Algirdui leidus, trys Karijotaičiai su Lietuvos žemės pagalba patraukė į Podolės žemę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Neišlaikę spaudimo totoriai bėgo“ žuvo daug murzy ir ulonų. Mūšio padariniai „Pasakojime apie Podolę“ teigiama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, valdančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, patraukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp Aukštutinių Pietinio Bugo ir Dniestro, taigi į vakarus nuo minėtos mūšio vietos), kurioje nebuvo nė vienos pilies. Jie susidraugavę su vietiniais atamanais, ėmė ginti Podolės žemę, neduoti duoklės jų baskakams.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo remiamas:
Algirdas
kariavo prieš:
Totoriai
pastatė:
BakotaBakotos pilisKamenecasKameneco pilisSmotričo pilisSmotryč
gynė:
Podolė
gyveno:
Podolė
keliavo į:
Podolė
valdė teritoriją:
Podolė
Algirdas rėmė ←:
Algirdas
Rėmė Karijotaičiai:
Algirdas
Karijotaičiai keliavo į:
Podolė
Karijotaičiai pastatė:
Bakotos pilisKamenecasKameneco pilisSmotričo pilis
Karijotaičiai gynė:
Podolė
Gynė Podolę ←:
Podolė
Puslapio nuorodos:
AlgirdasKęstutisZiemovitasKijevasPodolė

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—34
Lietuvių tautos istorija, t. 5—11
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje—11
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—11