Grupė

Jėzuitų ordinas

35 teiginiai43 įrašai6 ryšiai

Jėzuitų ordinas – katalikų vienuolinis ordinas, 1569 m. Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus pakviestas į Vilnių. Iš Braunsbergo atvykusiems ir iš pradžių neturtingiems jėzuitams buvo sunku įsitvirtinti, tačiau jų disputai su disidentais pelnė vyskupo bei kapitulos palankumą. Jie įkūrė kolegiją, kurią planuota pertvarkyti į universitetą, o 1578 m. karaliaus patvirtintos mokyklos gavo Akademijos vardą; šios sistemos viršūne tapo 1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas. Ordino veikla buvo siejama su švietimo lygio kėlimu, kolegijų tinklo kūrimu ir atsinaujinančios katalikybės sklaida, o 1575 m. į Vilnių perkelta Brastos spaustuvė atiteko besikuriančiam jėzuitų universitetui. Jėzuitų pasirodymas Lietuvoje laikytas simboline Baroko epochos pradžia, tačiau 1773 m. popiežiaus Klemenso XIV bulė ordiną panaikino.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

BraunsbergasLietuvaVilniusJėzuitų ordinas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Iš pradžių į Vilnių atvykę jėzuitai buvo neturtingi atvykėliai iš Braunsbergo; ordinas taip pat telkė žmones iš įvairių kraštų.
  • Michał Baliński aprašė XVI a. jėzuitų įsitvirtinimo Vilniuje pradžią.
Struktūra
  • Jėzuitai buvo tvirtai susieti brolijos regulų.
  • Michał Baliński taip apibūdino jėzuitų organizacinį susietumą XVI a. kovos su disidentais aplinkybėmis.
Tikslai
  • Kuriamam Vilniaus universitetui jėzuitai kėlė tikslą skleisti mokslą ir katalikybę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, gretimuose kraštuose ir Skandinavijoje bei Rytų kraštuose, taip pat Kinijoje.
  • Šaltinis šiuos tikslus nurodo 1569 m. Vilniuje atvykusių jėzuitų veiklos planuose.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Jėzuitai kūrė aukštesniųjų mokyklų – kolegijų tinklą, kurio viršūnėje buvo Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 m.
  • 1569 m. į Vilnių pakviesti jėzuitai gavo lėšų kolegijai, o 1570 m. liepos 17 d. kolegija buvo oficialiai atidaryta.
  • 1583 m. jėzuitai pasiuntė į Žemaičius ir Livoniją tris misionierius.
  • 1618 m. Kražiuose įsitvirtinę jėzuitų vienuoliai misijoje ieškojo neapkrikštytų valstiečių ir rado apie šešis tūkstančius.
  • Jėzuitai skelbė katalikybę dar pagoniškiems Lietuvos, ypač Žemaičių, vietų gyventojams.
  • 1687 m. jėzuitai suremontavo mūrinį namą, atidavė jį vaistinei ir pavedė vaistininkui kasmet mokėti po 140 auksinų bažnyčios labui.
  • 1773 m. popiežiaus Klemenso XIV bulė panaikino Jėzuitų ordiną.
  • Lietuvos istorijos šaltinis jėzuitų veiklą aprašo XVI a. pabaigos Baroko epochos pradžios kontekste.
  • Aprašomas jėzuitų įsikūrimas Vilniuje ir kolegijos veiklos pradžia.
  • Teodoras Narbutas aprašė jėzuitų misijų veiklą 1583 m.
  • Teodoras Narbutas aprašė misijos veiklą Kražiuose 1618 m.
  • A. Šapokos redaguotame šaltinyje tai pateikiama kaip jėzuitų nuopelnas; vertinimas priskirtas šaltinio autoriui.
  • Michał Baliński aprašė šį veiksmą 1687 m.
  • Šaltinis nurodo ordino panaikinimą 1773 m.; tai ne paties ordino veiksmas, bet jo istorinis statusas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-006aukstas

Jėzuitai 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą, vieną svarbiausių Baroko epochos kultūros dėmenų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Epochos pradžią galima sieti ne tik su Liublino unija, bet ir su jėzuitais, kurie atvykę į Lietuvą 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą. Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia. Baroko menas, jėzuitai ir Vilniaus universitetas – svarbiausi epochos kultūros dėmenys.
t-016aukstas

1569 m. jėzuitų ordino pasirodymas Lietuvoje siejamas su simboline Baroko epochos pradžia.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Todėl ir Lietuvos XVII–XVIII a. istoriją apibūdiname Baroko epochos sąvoka, suteikdami jai tokį patį turinį, kokį Vakarų Europoje teikiame Renesanso ir Apšvietos epochoms. Epochos simboline pradžia galėtume laikyti 1569 m. jėzuitų ordino pasirodymą Lietuvoje. Jėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi pakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų mokyklų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkurtas 1579 m.).
t-017aukstas

Iš Braunsbergo atvykusiems jėzuitams iš pradžių buvo sunku įsitvirtinti Vilniuje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems atvykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49. Jų pastangos disputuoti su disidentais išties pelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą. Protasevičius šiam ordinui nupirko mūrinį namą netoli Švento Jono bažnyčios ir pritaikė jiems gyventi. Dar nupirko du sklypus priešais savo rūmus ir patvirtino nemažas fundacijas tolesnėms statyboms. Po Vilniaus sufragano Albino mirties kapitula jo biblioteką atidavė jėzuitams.
t-018aukstas

1569 m. vyskupo kvietimu į Vilnių atvykę jėzuitai gavo lėšų kolegijai ir planavo ją pertvarkyti į universitetą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Todėl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasirodę jėzuitai gavo lėšų savo kolegijai, ateityje buvo numatę ją pertvarkyti į universitetą. Oficialiai kolegija buvo atidaryta 1570 m. liepos 17 d. Kuriamam Vilniaus universitetui jėzuitai kėlė didelius tikslus – skleisti mokslą ir katalikybę ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje bei gretimuose kraštuose, bet ir Skandinavijoje, tolimuosiuose Rytų kraštuose (net Kinijoje!).
t-003vidutinis

Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pirmasis pakvietė jėzuitų ordiną į Vilnių.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

284 ## Puslapis 301 IV KNYGA talikų ir kitatikių nuėjus taip toli, vien tik norėdamas palaikyti ramybę savo krašte ir užbėgti už akių piktnaudžiavimams, pirmųjų kartais nereikalingą uolumą stengėsi pristabdyti, o antrųjų - pažinti tikslus, reformą veikiau palikdamas savieigai, negu jai padėdamas47. O Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors sutramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėjusio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtinimas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikšmingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors sutramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėjusio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtinimas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikšmingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui. Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems atvykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49.
t-004vidutinis

1773 m. įkurta Edukacinė komisija turėjo perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą.

Įrodymai (2)
t-001vidutinis

1687 m. tėvai jėzuitai suremontuotą mūrinį namą atidavė vaistinei.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tas mūras per gaisrą in rudera [griuvėsiais] pavirto. 1687. Tėvai jėzuitai, tą mūrinį namą suremontavę, vaistinei atidavė, taip pat onus [mokesčius] pavedė vaistininkui mokėti kasmet po 140 auksinų bažnyčios labui.
Visi teiginiai ir įrodymai (35 teiginiai, 43 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyveno:
Jėzuitų ordinas keliavo į:

Šaltinių sąrašas