Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
29 teiginiai45 įrašai2 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Teodoras Narbutas (1784 m. lapkričio 8 d. Šiauriuose prie Gardino – 1864 m. lapkričio 27 d. Vilniuje) – lenkų-lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Teodoras Narbutas buvo autorius, karo inžinierius ir istorikas, sukūręs daugiatomę „Lietuvių tautos istoriją“. 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išėjo devyni šio veikalo tomai, skirti Lietuvos istorijai iki Liublino unijos, todėl leidinys tapo reikšmingu to meto Lietuvos praeities pasakojimu. Narbutas istorinę medžiagą pradėjo tvarkyti maždaug 1825–1827 m., o sukaupti šaltiniai leido jam imtis seniausios Lietuvos istorijos rekonstrukcijos. Jo darbo būdas buvo išskirtinis: senųjų šaltinių informaciją jis ne tik perteikdavo, bet ir praplėsdavo, sukonkretindavo bei papildydavo tuo, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. Be istorijos tyrinėjimų, 1835 m. Vilniuje jis išleido Horacijaus odžių vertimus į lenkų kalbą, o 1830 m. – „Čigonų liaudies istorijos bruožus“.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
2007-06 · Žiūrėti galerijojeT. Narbutas buvo vienas iš didžiausių Horacijaus kūrybos žinovų ir vienas pirmųjų jo vertėjų j lenkų kalbą. 1835 metais, t. y. tais pačiais, kai pasirodė ir pirmas LTI tomas, Vilniuje atskira knygele buvo išspausdintos istoriko išverstos Horacijaus odės, prieš tai skelbtos Vilniaus periodikoje (Horacego ody wszystkie. Wierszem polskim przeložone , przez Teodora Narbutta. , Tom I—II. Wilno. W Drukarni B. Neumana. 1835).
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Įpročiai |
|
| |
| BūdasŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Teodoras Narbutas laišką bičiuliui ir mokytojui Ignui Onacevičiui pradėjo deklaracija „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sumanymas. „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos < ...> “ — tokia iš pirmo žvilgsnio šokiruojančia deklaracija T. Narbutas pradėjo laišką bičiuliui ir mokytojui Ignui Onacevičiui.
Dar nesiekta visiškai uždrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenkų kalba – 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išeina devyni tomai karo inžinieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“, skirtos Lietuvos istorijai iki Liublino.
Dar nesiekta visiškai uždrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenkų kalba – 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išeina devyni tomai karo inžinieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“, skirtos Lietuvos istorijai iki Liublino unijos. Čia rašė produktyvusis lenkų rašytojas, Lietuvos (LDK) patriotas J. I. Kraševskis, 1841–1851 m. Vilniuje leidęs kultūrinio pobūdžio žurnalą „Atheneum“.
1840 m. pradžioje Teodoras Narbutas laikinai atidėjo Lietuvos istorijos rašymą, laiške nurodęs, kad Lietuvos istorijos rašymas išeikvojo jo moralines jėgas.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
1840 metų pradžioje, kai jau buvo cenzūruojamas paskutinis milžiniškų jėgų pareikalavusios LTI tomas, T. Narbutas išgyveno vieną didžiausių krizių savo gyvenime. Kaip jis sakė viename to meto laiške, rašydamas Lietuvos istoriją buvo išeikvojęs visas savo moralines jėgas ir tuo metu nebepajėgė dirbti jokio panašaus darbo2. Iš tikrųjų istoriją kuriam laikui atidėjo į šalį. Netikėtai pačiam sau rado ir vaistą - kaip tik tuomet po ranka ir pasitaikė Servanteso „Don Kichotas“, kilo idėja jį išversti.
T. Narbutas senųjų rašytinių šaltinių informaciją praplėsdavo, sukonkretindavo ir papildydavo tuo, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Panašiai T. Narbutas elgiasi ir su daugeliu kitų senųjų rašytinių šaltinių - praplečia jų informaciją, sukonkretina, perteikia ne tik tai, kas juose pasakyta, bet ir tai, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. Tikriausiai jis žinojo, kad nedera šitaip elgtis su pirminiais šaltiniais, ir, per toli nukrypęs nuo jų, teisinasi, kad remiasi „ir kitais kronikininkais“, „žmonių padavimais“, „rankraščiais“. Tačiau vargu ar tai buvo sąmoninga falsifikacija.
Teodoras Narbutas 1835 m. rudenį baigė rašyti trečiąjį „Lietuvių tautos istorijos“ tomą.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Trečiąjį „Lietuvių tautos istorijos“ tomą T. Narbutas baigė rašyti 1835 metų rudenį. Iš istoriko laiškų Ignui Onacevičiui galima spręsti, jog 1836 metais tomas jau buvo Cenzūros komitete, bet skaitytojai jį išvydo tik 1838 metais, tai yra praėjus trejiems metams nuo parengimo
Teodoras Narbutas šio tomo pabaigoje nurodo, kad tomą rašė Šamuose 1837 m. sausio 20 d.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Šis tomas baigiamas paskutiniaisiais XIV amžiaus metais, būtent nuo to laikotarpio Lietuvoje politiniai įvykiai pasuka kita linkme; apie tai kitas, o iš eilės šeštasis, tomas maloniojo skaitytojo dėmesiui. Teodoras Narbutas Rašiau Šamuose 1837 metų sausio 20 dieną
1828 m. Varšuvoje išleistas T. Święckio veikalas „Opis starožytnej Polski“ buvo Teodoro Narbuto bibliotekoje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
44 /Ten pat, (28) išnaša/ Swięcki T. Opis starožytnej Polski. Warszawa, 1828. Būtent šis veikalo ledimas buvo T. Narbuto bibliotekoje (ĮNarbutt T.] Spisanie Muzeum w Szawrach. L. 14. Nr. 146—147).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 13 | 19 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 9 | 18 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 2 | 2 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 2 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 1 | 2 |
Galerija