Autorius

Teodoras Narbutas

29 teiginiai45 įrašai2 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Teodoras Narbutas (1784 m. lapkričio 8 d. Šiauriuose prie Gardino – 1864 m. lapkričio 27 d. Vilniuje) – lenkų-lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Teodoras Narbutas buvo autorius, karo inžinierius ir istorikas, sukūręs daugiatomę „Lietuvių tautos istoriją“. 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išėjo devyni šio veikalo tomai, skirti Lietuvos istorijai iki Liublino unijos, todėl leidinys tapo reikšmingu to meto Lietuvos praeities pasakojimu. Narbutas istorinę medžiagą pradėjo tvarkyti maždaug 1825–1827 m., o sukaupti šaltiniai leido jam imtis seniausios Lietuvos istorijos rekonstrukcijos. Jo darbo būdas buvo išskirtinis: senųjų šaltinių informaciją jis ne tik perteikdavo, bet ir praplėsdavo, sukonkretindavo bei papildydavo tuo, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. Be istorijos tyrinėjimų, 1835 m. Vilniuje jis išleido Horacijaus odžių vertimus į lenkų kalbą, o 1830 m. – „Čigonų liaudies istorijos bruožus“.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Teodoro Narbuto portretas Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje2007-06 · Žiūrėti galerijoje
Lietuvos Didžioji KunigaikštystėLietuvaTeodoras Narbutas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis, dvaro ūkiu, archeologija ir tautosaka; vykdavo į archeologinius kasinėjimus, rinko ir užrašinėjo tautosaką.
  • Buvo vienas iš didžiausių Horacijaus kūrybos žinovų ir vienas pirmųjų jo vertėjų į lenkų kalbą.
  • Kaip senųjų rašytinių šaltinių autorius, jų informaciją praplėsdavo, sukonkretindavo ir papildydavo tuo, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta.
  • 1830 m. išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“ ir buvo parengęs darbą apie linų bei kanapių auginimą.
  • Šaltinio autoriaus aprašymas apie T. Narbuto veiklą; laikotarpis nenurodytas, minimi įvairūs jo darbai ir interesai.
  • Šaltinio autoriaus vertinimas; 1835 m. Vilniuje išspausdintos jo išverstos Horacijaus odės.
  • Šaltinio autoriaus metodologinis apibūdinimas; kalbama apie T. Narbuto darbą su senaisiais šaltiniais.
  • Šaltinio aprašymas apie konkrečius darbus; 1826 m. darbas pateiktas Vilniaus universiteto konkursui, 1830 m. išleistas veikalas.
Įpročiai
  • Dažnai vykdavo į archeologinius kasinėjimus, rinko ir užrašinėjo tautosaką.
  • Šaltinio autoriaus aprašymas apie pasikartojančią T. Narbuto veiklą; laikotarpis nenurodytas.
BūdasŠaltinių nesutarimas
  • Šaltinio autorius jo darbštumą įvardija kaip stebinantį šiuolaikinį žmogų.
  • Bodėjosi vienakryptės veiklos.
  • Autoriaus vertinimas; kalbama apie T. Narbuto veiklą ir interesų įvairovę, laikotarpis nenurodytas.
  • Šaltinio autoriaus apibūdinimas, aiškinantis T. Narbuto veiklos ir interesų įvairovę; laikotarpis nenurodytas.
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Įvardijamas kaip karo inžinierius ir istorikas.
  • Įvardijamas kaip rašytojas ir Lietuvos senienų tyrinėtojas.
  • Visuomenės akyse tapo „Lietuvių tautos istorijos“ autoriumi.
  • Šaltinio apibūdinimas, siejamas su 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba leista „Lietuvių tautos istorija“.
  • Šaltinio autoriaus apibūdinimas; jo, kaip Lietuvos senienų tyrinėtojo, vardas spaudoje buvo žinomas nuo 1818 metų.
  • Šaltinio autoriaus aprašymas; laikotarpis nenurodytas.
Istorinė reikšmė
  • Kaip Lietuvos senienų tyrinėtojas spaudoje buvo žinomas nuo 1818 metų.
  • Šaltinio autoriaus teiginys apie viešą T. Narbuto žinomumą; nuo 1818 metų.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-008vidutinis

Teodoras Narbutas laišką bičiuliui ir mokytojui Ignui Onacevičiui pradėjo deklaracija „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos“.

Įrodymai (1)
t-011vidutinis

Dar nesiekta visiškai uždrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenkų kalba – 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išeina devyni tomai karo inžinieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“, skirtos Lietuvos istorijai iki Liublino.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dar nesiekta visiškai uždrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenkų kalba – 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išeina devyni tomai karo inžinieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“, skirtos Lietuvos istorijai iki Liublino unijos. Čia rašė produktyvusis lenkų rašytojas, Lietuvos (LDK) patriotas J. I. Kraševskis, 1841–1851 m. Vilniuje leidęs kultūrinio pobūdžio žurnalą „Atheneum“.
t-021vidutinis

1840 m. pradžioje Teodoras Narbutas laikinai atidėjo Lietuvos istorijos rašymą, laiške nurodęs, kad Lietuvos istorijos rašymas išeikvojo jo moralines jėgas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

1840 metų pradžioje, kai jau buvo cenzūruojamas paskutinis milžiniškų jėgų pareikalavusios LTI tomas, T. Narbutas išgyveno vieną didžiausių krizių savo gyvenime. Kaip jis sakė viename to meto laiške, rašydamas Lietuvos istoriją buvo išeikvojęs visas savo moralines jėgas ir tuo metu nebepajėgė dirbti jokio panašaus darbo2. Iš tikrųjų istoriją kuriam laikui atidėjo į šalį. Netikėtai pačiam sau rado ir vaistą - kaip tik tuomet po ranka ir pasitaikė Servanteso „Don Kichotas“, kilo idėja jį išversti.
t-001vidutinis

T. Narbutas senųjų rašytinių šaltinių informaciją praplėsdavo, sukonkretindavo ir papildydavo tuo, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Panašiai T. Narbutas elgiasi ir su daugeliu kitų senųjų rašytinių šaltinių - praplečia jų informaciją, sukonkretina, perteikia ne tik tai, kas juose pasakyta, bet ir tai, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. Tikriausiai jis žinojo, kad nedera šitaip elgtis su pirminiais šaltiniais, ir, per toli nukrypęs nuo jų, teisinasi, kad remiasi „ir kitais kronikininkais“, „žmonių padavimais“, „rankraščiais“. Tačiau vargu ar tai buvo sąmoninga falsifikacija.
t-020vidutinis

Teodoras Narbutas 1835 m. rudenį baigė rašyti trečiąjį „Lietuvių tautos istorijos“ tomą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Trečiąjį „Lietuvių tautos istorijos“ tomą T. Narbutas baigė rašyti 1835 metų rudenį. Iš istoriko laiškų Ignui Onacevičiui galima spręsti, jog 1836 metais tomas jau buvo Cenzūros komitete, bet skaitytojai jį išvydo tik 1838 metais, tai yra praėjus trejiems metams nuo parengimo
t-022vidutinis

Teodoras Narbutas šio tomo pabaigoje nurodo, kad tomą rašė Šamuose 1837 m. sausio 20 d.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Šis tomas baigiamas paskutiniaisiais XIV amžiaus metais, būtent nuo to laikotarpio Lietuvoje politiniai įvykiai pasuka kita linkme; apie tai kitas, o iš eilės šeštasis, tomas maloniojo skaitytojo dėmesiui. Teodoras Narbutas Rašiau Šamuose 1837 metų sausio 20 dieną
t-009vidutinis

1828 m. Varšuvoje išleistas T. Święckio veikalas „Opis starožytnej Polski“ buvo Teodoro Narbuto bibliotekoje.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (29 teiginiai, 45 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas