Santrauka
T. Narbutas senųjų rašytinių šaltinių informaciją praplėsdavo, sukonkretindavo ir papildydavo tuo, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. T. Narbutas daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis, dvaro ūkiu, archeologija ir tautosaka. 1830 m. T. Narbutas išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“ ir buvo parengęs darbą apie linų bei kanapių auginimą.
Pagrindinis atvaizdas
Teodoro Narbuto portretas Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje.
TiesioginisPortretasPirminis
Licencija: Public domain
Atidaryti vaizdo kortelę Eiti į galeriją (T. Narbutas) Atidaryti šaltinį
1 vaizd. / 1 tiesiog. / 0 susij.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 T. Narbutas senųjų rašytinių šaltinių informaciją praplėsdavo, sukonkretindavo ir papildydavo tuo, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. |
| t-002 T. Narbutas daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis, dvaro ūkiu, archeologija ir tautosaka. |
| t-003 1830 m. T. Narbutas išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“ ir buvo parengęs darbą apie linų bei kanapių auginimą. |
| t-004 T. Narbutas korespondencijoje minėjo neįvardytą Lydos mokytoją, vertusį LTI į rusų kalbą. |
| t-005 Narbutui priskiriama ypač didelė, net aistra vadinama, dėmesio koncentracija į lietuvių mitologijos tyrinėjimus. |
| t-006 Teodoras Narbutas spaudai parengė „Kronika Niemiecka J. F. R.“ iš autentiško rankraščio. |
| t-007 Teodoras Narbutas buvo skaitęs Augusto Liudviko fon Slėcerio tyrinėjimus ir žinojo jo nuomonę apie lietuvių kilmę bei Palemoną. |
| t-008 Teodoras Narbutas laišką bičiuliui ir mokytojui Ignui Onacevičiui pradėjo deklaracija „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos“. |
| t-009 1828 m. Varšuvoje išleistas T. Święckio veikalas „Opis starožytnej Polski“ buvo Teodoro Narbuto bibliotekoje. |
| t-010 Teodoras Narbutas svarstė, kad ašarinėse esantis skystis žemėje galėjo tapti dujiškai nepatvarus ir išgaruoti per stiklą. |
| t-011 Dar nesiekta visiškai uždrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenkų kalba – 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išeina devyni tomai karo inžinieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“, skirtos Lietuvos istorijai iki Liublino. |
| t-012 Narbutas nuo 1838 m. pradėjo rūpintis Bychovco kronikos išspaus dinimu. |
| t-013 Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. |
| t-014 Narbutas susilaukė rūsčios jo kritikos. |
| t-015 Narbutas ne tik išlaikė nepaki tusią struktūrą, bet ir ilgą vaizdingą pratarmę, neatsisakė ir nė vieno jos teiginio. |
| t-016 Teodoras Narbutas buvo tikra istoriko požiūrio į praeities tyrinėjimus deklaracija, jo aspiracijų išraiška) buvo pakoreguota tik įrašant vieną nedidelę papildomą pataisą, tuo tarpu pats knygos tekstas mirgėjo nuo korektyvų. |
| t-017 Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi. |
| t-018 Narbuto korespondencijos, istorikas daugelį metų ieškojo galimybės išspausdinti šio tomo vertimą. |
| t-019 Narbuto darbiniame LTI egzemp lioriuje, visose devyniose dalyse, atsirado daugybė pa taisų, įklijų — visa tai ir turėjo papildyti antrąjį leidimą. |