T. Narbutas senųjų rašytinių šaltinių informaciją praplėsdavo, sukonkretindavo ir papildydavo tuo, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. T. Narbutas daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis, dvaro ūkiu, archeologija ir tautosaka. 1830 m. T. Narbutas išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“ ir buvo parengęs darbą apie linų bei kanapių auginimą.
Panašiai T. Narbutas elgiasi ir su daugeliu kitų senųjų ra šytinių šaltinių - praplečia jų informaciją, sukonkretina, per teikia ne tik tai, kas juose pasakyta, bet ir tai, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. Tikriausiai jis žinojo, kad nedera šitaip elgtis su pirminiais šaltiniais, ir, per toli nukrypęs nuo jų, teisi nasi, kad remiasi „ir kitais kronikininkais“, „žmonių padavi mais“, „rankraščiais“. Tačiau vargu ar tai buvo sąmoninga fal sifikacija.
T. Narbutas, kaip ir daugelis to meto žmonių, bodėjosi vie- nakryptės veiklos. Jis daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis ir dvaro ūkio reikalais. Dažnai vykdavo į archeologinius kasinėjimus, rinko ir užrašinėjo tautosaką. Vi suomenės akyse jis tapo LTI autoriumi.
T. Narbuto darbštumas ir interesų įvairovė stebina šiuo laikinį žmogų. 1830 m. jis išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“. Po kelerių metų knygynuose pasirodė Horacijaus ir Ž. B. Ruso kūrybos vertimai5 ir dar 1826 m. Vilniaus universi teto konkursui pateiktas darbas apie linų ir kanapių augini mą.
Tituliniame lape rusų kalba parašyta: „Lietuvių mitolo gija. Iš lenkų kalbos išvertė pats autorius“. Deja, pastaruoju faktu tenka suabejoti. Savo korespondencijoje T. Narbutas ne vieną kartą minėjo kažkokį Lydos mokytoją (pavardės nenu rodė), kuris LTI vertė į rusų kalbą. Istorikas vertėjo darbu bu vo labai nepatenkintas, tikriausiai ne vieną kartą taisė tekstą.
Vietoj pabaigos. Taigi T. Narbuto paieškos lietuvių mito\nlogijos tyrinėjimų srityje buvo atkaklesnės ir tragiškesnės, ne\ngu galima būtų manyti detaliau jų nepažinus. Nedvejojant ga\nlima konstatuoti, kad mitologijai istorikas skyrė ypač daug dė\nmesio, kurį galbūt net būtų galima pavadinti aistra.
P. 383***** _ Kronika Niemiecka J. F. R. (Z rękopismu au-\ntentycznego, objašnil, tlómaczenie polskie doląc-\nzyt i do druku podal Teodor Narbutt // MAB RS. -\nE 22. - B. 54).
