Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
5 teiginiai7 įrašai7 ryšiai
R. Batūra minimas kaip autorius, rašęs apie XIII a. Lietuvos sostinės klausimą ir lietuvių kovas su totoriais. Šiame šaltinyje papildomai pateikta pilna jo vardo forma Romas Batūra ir bibliografinės nuorodos į įvadinę studiją šiame leidime bei darbus „Šiaulių..“, „Lietuva...“ ir „Karinė...“.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Romas Batūra 1966 m. rašė XIII a. Lietuvos sostinės klausimu ir nagrinėjo lietuvių kovas su totoriais.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
R. Batūra rašė : _XIII a. Lietuvos sostinės klausimu_ (AkMD, t. 20, 1966, 141-163 p.) ir apie lietuvių kovas su totoriais^109.
Romas Batūra cituojamas aiškinant 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšį, kuriame lietuviai sutriuškino kalavijuočius.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Sventopelko karą su Teutonų ordino broliais 1242 viešpaties dievo metais, o pirmiausia apie velnio pavydą dėl sėkmingo tikėjimo plitimo 262 Kalbama apie 1236.IX.22 Saulės (Šiaulių) mūšį, kuriame lietuviai sutriuškino kalavijuočius (Ivinskis Z., Saulės—Šiaulių kautynės...; Pakarklis P., Lietuvių kova...; Lietuvių karas.., p. 109—119; Benninghoven F., Der Orden...; Urban W., The Baltic.., p. 158—159; Batūra R., Šiaulių.., p. 22—24).
Romas Batūra minimas tarp autorių, siejusių 1262 m. žygio organizavimą su Mindaugu ir vadovavimą kariuomenei su Treniota.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie daugybės krikščionių žūtį Kai brolis Heidenreichas, Kulmo vyskupas, šventino Torunės ligoninės koplyčią, buvusią už sienų, prūsai, gerai suprasdami šių apeigų reikšmę, subūrė kariuomenę, žiauriai užpuolė žmones, grįžtančius iš šventinimo apeigų, išžudė vyrus, o moteris ir 436 D.— Trinota filius regis Lethowinorum, Jer.— Des kunigis von Littouwin sun Trînôte. Dusburgietis, pažymėdamas giminystę, galbūt norėjo pabrėžti Treniotos ryšį su Mindaugu, nes 1262 m. žygį (jis datuojamas ir 1263 m.) organizavo Mindaugas, o tuo metu, kaip atrodo, Žemaitiją valdęs Treniota vadovavo kariuomenei (Regesta Lithuaniae, Nr. 393; Paszkiewicz H, Jagiellonowie..., p. 103; Lietuvių karas..., p. 159, 165; Batūra R., Lietuva..., p. 153). Treniota buvo ne Mindaugo, bet jo sesers sūnus (ПСРЛ, 2, стб 860; Пашуто В. T. Образование.., с. 492—493).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 2 | 6 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |