Santrauka
M. Strijkovskis šiame leidinyje minimas kaip kronikininkas ir istorikas, kurio kronika naudojama aiškinant Gedimino žygį bei Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų. Vienoje citatoje jis dar apibūdinamas kaip XVI a. LDK karininkas ir diplomatas.
Darbai
- M. Strijkovskio kronika
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Motiejus Strijkovskis XVI a. antrojoje pusėje rašė, kad Gediminas mūšyje prie Irpenės smogė rusams iš šono ir juos sumušė. | c-001 c-002 | |
| t-004 Motiejus Strijkovskis pateikė istorine tradicija grindžiamų detalių apie Algirdo pergalę prieš totorius prie Mėlynųjų Vandenų. | c-003 c-004 | |
| t-005 Motiejus Strijkovskis teigė, kad Algirdas, sutelkęs lietuvių pajėgas ir žygiuodamas Padniepre, prie Mėlynųjų Vandenų sumušė totorius. | c-005 | |
| t-006 Motiejus Strijkovskis teigė, kad Gedimino palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti. | c-006 | |
| t-007 Strijkovskis klysta tvir tindamas, esą miškas lietuviškai va dinamas laukas ir nuo to žodžio paėjęs Lukiškių pavadinimas. | c-007 | |
| t-008 Motiejus Strijkovskis rašė, kad Antakalnyje buvusi didžiulė visų Lietuvos garbintų dievų šventovė. | c-008 | |
| t-009 Motiejus Strijkovskis savo kronikoje minėjo, kad Šv. Martyno bažnyčia XVI a. buvo sunykusi ir sugriuvusi. | c-009 | |
| t-010 Motiejus Strijkovskis rašė, kad Vytautas paleido gandą apie kelionę į Vilnių rengti sesers Ringailės vestuvių iškilmių. | c-010 | |
| t-011 Motiejus Strijkovskis klydo žygio vadovavimą priskirdamas Konradui Valenrodui ir tuo metu vadindamas jį didžiuoju magistru. | c-011 | |
| t-012 Motiejus Strijkovskis apsiriko rašydamas, kad Lankasteris, Anglijos karaliaus Henriko sūnus, su kariuomene įsibrovė į Lietuvą. | c-012 | |
| t-013 Motiejus Strijkovskis prie Vilniaus apsupties aukų priskyrė Narimantą, perimdamas Dlugošo pasakojimą. | c-013 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Motiejus Strijkovskis XVI a. antrojoje pusėje rašė, kad Gediminas mūšyje prie Irpenės smogė rusams iš šono ir juos sumušė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Netoli jo, ties Belgorodu, į pietvakarius nuo Kijevo („už šešių mylių“), prie Irpenės upės (dešiniojo Dniepro intako) įvyko mūšis. Jį mena xvi a. is- torinė tradicija (Lietuvos metraščiai,
M. Strijkovskio kronika), kt. vėlesni liudi- jimai. Vienalaikių šaltinių duomenų nėra.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis XVI a. antrojoje pusėje rašė, kad Gediminas mūšyje prie Irpenės smogė rusams iš šono ir juos sumušė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lucko, Perejaslavlio kunigaikščiai, o Kijevo, Briansko - pabėgti). M. Strijkovskis (XVI a. antrojoje pusėje) papildė, kad mūšyje vyks- tant atkakliai kovai, Gediminas su dalimi karių smogė rusams iš šono, jų rikiuotę pralaužė ir priešą sumušė, priešas buvo pri- verstas bėgti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis pateikė istorine tradicija grindžiamų detalių apie Algirdo pergalę prieš totorius prie Mėlynųjų Vandenų.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tas pats aprašyta vė- lesniame Maskvos- Tverės kilmės Nikono metraštyje (susijusiame su Algirdo pali- kuonimis Belskiais). Trumpojoje Lietuvos metraščių redakcijoje (xv a. 4-5 de- šimtmečiai) įrašytas „Pasakojimas apie Podolę“ - plačiausiai kalbantis šaltinis šia tema. Istorinė tradicija (jai atstovauja M. Strijkovskis) teigia, kad Algirdas, su- telkęs savo lietuvių pajėgas, žygiuoda- mas Padniepre pro Kanevą, Čerkasus, ties Mėlynaisiais Vandenimis sumušęs totorius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis pateikė istorine tradicija grindžiamų detalių apie Algirdo pergalę prieš totorius prie Mėlynųjų Vandenų.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Apie jį kai kurių detalių, galbūt remdamasis istorine tra- dicija, dar pateikia xvi a. LDK karininkas, diplomatas, Lietuvos istorikas Motiejus Strijkovskis: „Algirdas išrikiavo savo pa- jėgas šešiais lenktais rikiuotės daliniais. Neišlaikę spaudimo totoriai bėgo“ žuvo daug murzy ir ulonų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis teigė, kad Algirdas, sutelkęs lietuvių pajėgas ir žygiuodamas Padniepre, prie Mėlynųjų Vandenų sumušė totorius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Istorinė tradicija (jai atstovauja M. Strijkovskis) teigia, kad Algirdas, su- telkęs savo lietuvių pajėgas, žygiuoda- mas Padniepre pro Kanevą, Čerkasus, ties Mėlynaisiais Vandenimis sumušęs totorius.
Lietuvos kariuomenė buvo sudaryta iš Lietuvos valdovo Algirdo ir jo brolio Karijoto trijų sūnų - Karijotaičių vado- vaujamų karių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis teigė, kad Gedimino palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nors Strijkovskis yra pasakęs, kad Gedimino pa laikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti, betgi, žinodami apie Veliuonoje iki šiol esančią kapavietę Gedi mino kalne, manytume greičiau jį esant čia palaidotą. Rau donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Strijkovskis klysta tvir tindamas, esą miškas lietuviškai va dinamas laukas ir nuo to žodžio paėjęs Lukiškių pavadinimas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
tovė Laukai-kišas-upys, vėliau išvir to į Lukiškes. Strijkovskis klysta tvir tindamas, esą miškas lietuviškai va dinamas laukas ir nuo to žodžio paėjęs Lukiškių pavadinimas. 6 „Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniš kų kerų, garbino; ten ketvirtadie nio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žva kes/’ Strijkovskis, Sk.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis rašė, kad Antakalnyje buvusi didžiulė visų Lietuvos garbintų dievų šventovė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
6 „Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniš kų kerų, garbino; ten ketvirtadie nio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žva kes/’ Strijkovskis, Sk. IV, p. 400.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis savo kronikoje minėjo, kad Šv. Martyno bažnyčia XVI a. buvo sunykusi ir sugriuvusi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
13 Šv. Martyno bažnyčia jau XVI am žiuje buvo apleista ir sugriauta: mi ni apie tai ir pats Strijkovskįs savo kronikoje, p. 479: „Dabar, kaip ma tome, sunyko ir sugriuvo, tiktai prie Plikojo kalno puikaus pastato ir su griuvusių skliautų žymės dunkso/’ 14 Ne tik Šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis rašė, kad Vytautas paleido gandą apie kelionę į Vilnių rengti sesers Ringailės vestuvių iškilmių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vytautas, žlugus viltims, vėl buvo priverstas ieškoti 19 Visą tą pasakojimą perteikėme pa gal vieną aprašymą, kuris yra S1 a p t. arch. fol. E., p. 54 ap. F o i g t a s, V, 534. Strijkovskis ir Koj e- 1 a v i č i u s apie tą gudrybę pana šiai mena, pridurdami, kad Vytau tas paleidęs gandą, esą atvykęs į Vil nių rengti savo sesers Ringailės vestuvių su Mazovijos kunigaikščiu Henriku iškilmių, kas panašiau į tie są negu tai, apie ką bylojäma aukš čiau nurodytame vokiečių aprašy me, esą turėjęs savo dukterį Sofiją ištekinti už Mazovijos didžiojo ku nigaikščio. Jogaila tam pasipriešino, tad šia dingstimi negalima buvo į Vilnių vykti. Tie patys metraštinin kai pasakoja, kad 300 vežimų, įvai rios žvėrienos prikrauti, atvažiavę į miestą ir kad Vytauto bajorai suva žiavę į miestą iš įvairių pusių, bet vienas jų, matyt, išdavęs paslaptį, o apie Sudimantą nėra užsiminta.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis klydo žygio vadovavimą priskirdamas Konradui Valenrodui ir tuo metu vadindamas jį didžiuoju magistru.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda mi, esą žygio vadovavimas buvo pa vestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju ma gistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv. Mykolą paskirtas Ordino didžiuoju maršalu, 1387 metais per Apreiški mo Marijai šventę tapo didžiuoju komtūru arba arkikomtūru, 1390 rugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro Konrado Ciolnerio fon Rotenšteino mirties, - ir didžiojo magistro vieti ninku, iki pat kapitulos suvažiavi mo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrink tas didž. magistru; mirė 1393 m. liepos 25 d.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis apsiriko rašydamas, kad Lankasteris, Anglijos karaliaus Henriko sūnus, su kariuomene įsibrovė į Lietuvą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Prie Kauno su jais susijungė, be Žemai- 23 Strijkovskis apsirinka nurody damas, esą Lankasteris, Anglijos ka raliaus Henriko sūnus, su didžiulė mis anglų, škotų bei prancūzų ir 1.1, pajėgomis įsibrovė į Lietuvą. Nebu vo apie 1390 metus jokio Henriko Anglijos soste, o viešpatavo anuo tarpu Ričardas II, ir prie Vilniaus bu vojo ne kas kitas, tik Henrikas Lan kasteris, pirm Derbio grafas, vėliau žinomas kunigaikščio Herfordo var du, Jono de Gando, Lankasterio ku nigaikščio, Ričardo dėdės, sūnus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Motiejus Strijkovskis prie Vilniaus apsupties aukų priskyrė Narimantą, perimdamas Dlugošo pasakojimą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Nariman tą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi manytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į pagalbą nuo vienų prie kitų, buvo kažkokio vokiečio riterio, ne pras čioko, iš Vytauto pusės, iškviestas stoti vienas prieš vieną, o kai abu iš mūšio lauko atjoję į pievą narsiai su kryžiavo ietis, ir pats Narimantas, nuo žirgo nublokštas, buvo sučiup tas ir atvestas pas Vytautą, pastara sis aną be gailesčio įsakė už kojų ant vinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp vokiečių patrankų ir šaudyklių, o patį mirtinai iš lanko paleista strėle pervėrė, pamindamas deramas pus broliui, riteriui kunigaikščiui, prie dermes/7 Knyga XIII, p. 455, Varš. leid. Tatai yra tiesiog pažodinis D1 u- g o š o, Lib. X, p. 129 vertimas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |