Jordanas, gotų istorikas, minėjo estus kaip jūros pakrantėje gyvenusią tautą ir rėmėsi Kasiodoru arba jį perdirbinėjo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Apie estus nėra žinių nuo Tacito laikų iki Teodoriko Didžiojo, turėjusio santykių su Baltijos jūros pakrančių gyventojais, kurie prekiavo gintaru ir buvo vadinami estais2. Vėliau Jordanas, gotų istorikas, daugiausia rėmęsis Kasiodoru ir veikiausiai jį perdirbinėjęs, mini estus, kurie taip pat gyveną jūros pakrantėje3. Sis autorius, aprašinėdamas Rytų gotų valdovo Germanariko įtaką Europos vakaruose gyvenančioms tautoms ir gentims, sako: „Turbūt tas pats karalius Germanarikas savo išmintimi užėmė ilgą Vokiečių okeano pakrantės kraštą ir pavergė estų tautą“4.
Jordanas rašė, kad už estų ribojosi agazirai, labai karinga gentis, gyvenusi iš gyvulių auginimo ir medžioklės.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
281 Latvijos dalys. Agazirai, Agazziry. Senovės tyrinėtojai šią gentį priskiria prie lietuvių. Jordanas rašo: „Prie Vyslos žiočių yra vidivarai, o už jų estai, su kuriais ribojasi agazirai; tai labai karinga gentis, nesėjanti javų, gyvenanti iš gyvulių auginimo ir medžioklės“3.
Jordanas rašė, kad Okeano pakrantėje prie trijų Vyslos žiočių šakų gyveno iš įvairių tautų susidarę vidivariai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Pagaliau ir ¡pats Naruševičius, žinojęs tuos pačius ir, ko gero, dar ir kitus mums nežinomus įrodymus, visiškai rėmė šią nuomonę4. 247 Tas pats Jordanas, puikiai išmanęs istoriją ¡gotų, nuo neatmenamų laikų turėjusių glaudžių santykių su lietuvių žemėmis, tikriausiai žinojo jų geografinę padėtį ir pavadinimus, be to, jo žinios mums labai svarbios. Jis, Įpasakodamas apie vėlesnius įvykius po karaliaus Filimero valdymo, tarp Pavyslio gyvenamųjų vietovių, buvusių prie pat jūros, rašo: ,,Okeano pakrantėje, kur įteka trys Vyslos šakos, gyvena iš įvairių tautų susidarę vidivariai.
Pasak Narbuto perteikto Jordano pasakojimo, 161 m. Filimero žygyje gotai, persikėlę į dešinįjį Vyslos krantą, pirmiausia pateko į Owim kraštą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Pirmiausia šią žinią randame Jordano darbuose1, kai šis autorius pasakoja apie karaliaus Filimero žygį 161 metais j Rytų Europos kraštus; tuomet, persikėlę j dešiniąją Vyslos pakrantę, gotai pirmiausia pateko j kraštą, vadinamą Owim. Vėlesni istorijos tyrinėtojai įrodė, kad tas kraštas buvo šiandienė Prūsija. Tarp mokslininkų ¡buvęs Hugo Grocijus2*, taip ¡pat Pilypas Kjiuveris3**, kuris rašo: „Žemė Owim, plytėjusi priešais gotus, yra ne kokia kita, o dabar vadinama Prūsija, pilna pelkių ir ežerų, sunki armijai keliauti ir daugelyje vietų visiškai neįžengiama; šią žemę net ir šiais laikais saksai vadina Owimu.
Į vakarus, pasak Jordano, keliavę tie alanai, kurie anks čiau gyveno Panonijoje, o iš ten kartu su vandalais jie turėjo bėgti nuo gotų, kuriuos vijo hunai; taip drauge su jais už Pirėnų atsidūrė ir dalis gotų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kažkokia alanų dalis persikėlė į Europos pietvakarius: vieni iš jų įsikūrė Galijoje prie Ligieros upės, kiti pateko į Ispaniją, kur gyveno susimaišę su gotais; iš čia atsiradęs Gotoalanijos provincijos pavadinimas, — šiandien tai Katalonija. Į vakarus, pasak Jordano, keliavę tie alanai, kurie anksčiau gyveno Panonijoje, o iš ten kartu su vandalais jie turėjo bėgti nuo gotų, kuriuos vijo hunai; taip drauge su jais už Pirėnų atsidūrė ir dalis gotų. 48 Pagaliau dar vienas alanų būrys persikėlė į šiaurės vakarus, j Vandaliją; kai kurie, kaip teigia Arnianas Marcelinas2, apsigyveno Vyslos ir Nemuno tarpupyje.
Jordanas rašo: „Prie Vyslos žiočių yra vidivarai, o už jų estai, su kuriais ri bojasi agazirai; tai labai karinga gentis, nesėjanti javų, gyvenanti iš gyvulių auginimo ir medžioklės“3.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
281 Latvijos dalys. Agazirai, Agazziry. Senovės tyrinėtojai šią gentį priskiria prie lietuvių. Jordanas rašo: „Prie Vyslos žiočių yra vidivarai, o už jų estai, su kuriais ribojasi agazirai; tai labai karinga gentis, nesėjanti javų, gyvenanti iš gyvulių auginimo ir medžioklės“3.
Vėliau Jordanas, gotų istorikas, daugiausia rėmęsis Kasiodoru ir veikiausiai jį perdirbinė jęs, mini estus, kurie taip pat gyveną jūros.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Apie estus nėra žinių nuo Tacito laikų iki Teodoriko Didžiojo, turėjusio santykių su Baltijos jūros pakrančių gyventojais, kurie prekiavo gintaru ir buvo vadinami estais2. Vėliau Jordanas, gotų istorikas, daugiausia rėmęsis Kasiodoru ir veikiausiai jį perdirbinėjęs, mini estus, kurie taip pat gyveną jūros pakrantėje3. Sis autorius, aprašinėdamas Rytų gotų valdovo Germanariko įtaką Europos vakaruose gyvenančioms tautoms ir gentims, sako: „Turbūt tas pats karalius Germanarikas savo išmintimi užėmė ilgą Vokiečių okeano pakrantės kraštą ir pavergė estų tautą“4.