Autorius

J. Dlugošas

20 teiginių23 įrašai1 ryšys

J. Dlugošas – XV amžiaus antrojoje pusėje rašęs kronikininkas ir autorius, žinomas dėl „Lenkijos istorijos“ bei joje pateiktų pasakojimų apie Lietuvos praeitį. Jis aprašė Vorsklos mūšį, pabrėždamas, kad Edigėjaus kariuomenė atrodė akimis neaprėpiama, o Vytauto ir krikščionių kunigaikščių pajėgos prieš ją buvo tarsi maža saujelė. Dlugošas taip pat perteikė, kaip Vytautas žygio metu rikiavo lietuvių kariuomenę į raitelių pulkus ir dalinius, silpniau ginkluotus karius išdėstydamas viduryje. Jo pasakojimuose išliko ir vaizdingų karo epizodų: Upytės kraštą niokojęs Livonijos dalinys miške buvo apsuptas, apšaudytas strėlėmis ir priverstas pasiduoti. Vėlesni autoriai rėmėsi Dlugošo duomenimis apie bajorų suvažiavimus, Lietuvos istoriją ir politines tradicijas, nors pabrėžė, kad jis bei LDK didikai tuos pačius įvykius galėjo vertinti skirtingai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

VilniusJ. Dlugošas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuo
  • Lenkų istorikas ir kronikininkas, XV a. antrojoje pusėje rašęs „Lenkijos istoriją“.
  • Šaltinis J. Dlugošą taip apibūdina kalbėdamas apie jo veikalą ir laikotarpį.
Gebėjimai
  • Rašė istorinį veikalą – „Lenkijos istoriją“ – ir joje pabrėžė lietuvių panašumą į senuosius jotvingius bei prūsus religija, papročiais, kalba ir kilme.
  • Tai šaltinio apibūdinimas apie J. Dlugošo istorinį rašymą; teiginys siejamas su XV a. antrąja puse.
Pažiūros
  • Galėjo būti lenkiškos politinės tradicijos tęsėjas.
  • Šaltinio autoriai tai pateikia kaip galimą interpretaciją, lygindami Dlugošo ir LDK didikų požiūrį į suvažiavimus.
  • Lituanistika-5702-Bajoru-suvažiavimai
Bendravimas
  • Šaltiniuose minimas jo pasakojimas apie istorinius įvykius, įskaitant Teodoro Lenko pasiuntinybę į Konstancos susirinkimą ir Dobeslavo Skoračevskio pokalbį su didžiuoju magistru.
  • Tai šaltinių nurodomas Dlugošo pateiktas istorinis pasakojimas, o ne tiesioginis jo bendravimo būdo aprašymas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

J. Dlugošas aprašė, kaip Vytautas liepos 5 d. stovykloje rikiavo lietuvių kariuomenę pulkais ir daliniais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

“ VYTAUTAS RIKIUOJA PULKUS Dlugošas aprašo tai, kaip Vytautas žygio metu (liepos 5 d.) stovykloje išrikiavęs tvarkė lietuvių kariuomenę: „Senu Tėvynės papročiu paskirstęs ją raitelių pulkais (pleištais) ir daliniais; kiekviename pulke raitelius ant žemesnių arklių arba pernelyg menkai apsiginklavusius sustatė viduryje, o juos supo kiti, jojantys ant stipresnių žirgų ir puikiai ginkluoti.
t-013vidutinis

Narbutas nurodo, kad apie Jogailos pasiųstą Teodorą Lenką į Konstancos susirinkimą žinota iš Dlugošo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tuometinės Lietuvos bažnyčios būklė ir smulkesnė jos istorija Konstancos susirinkimo tėvams šiaip nebuvo nežinoma, nes Vladislovas Jogaila pasiuntiniu į tą susirinkimą specialiai nusiuntė dominikoną, pramintą Teodoru Lenku (Theodoras Polonus), kad jis išdėstytų skundus prieš kryžiuočius, savo žiaurumais atgrasančius lietuvius veiksmingai priimti šventąjį tikėjimą. Apie tai žinome iš Dlugošo. Mūsų autorius buvo to paties susirinkimo narys, tad medžiagos savo rašiniui galėjo gauti iš artimų šaltinių.
t-221275vidutinis

XV a. antrojoje pusėje rašęs J. Dlugošas savo „Lenkijos istorijoje“ teigė, kad lietuviai religija, papročiais, kalba ir kilme panašūs į senuosius jotvingius ir prūsus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Ši tradicija buvo žinoma ir kaimyniniuose kraštuose. XV a. antrojoje pusėje rašęs J. Dlugošas „Lenkijos istorijoje“ pabrėžia, kad lietuviai panašūs į senuosius jotvingius ir prūsus religija, papročiais, kalba bei kilme44.
t-001vidutinis

J. Dlugošas aprašė Vorsklos mūšį, kuriame Edigėjaus kariuomenė atrodė akimis neaprėpiama.

Įrodymai (1)
t-007vidutinis

J. Dlugošas mini, kad Upytės kraštą niokojęs Livonijos dalinys miške buvo apsuptas, apšaudytas strėlėmis ir priverstas pasiduoti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Rugpjūčio pabaigoje į Žemaitiją paeiliui įsibrovė trys Livonijos daliniai, jie niokojo Upytės kraštą. Begrįžtantis priešas buvo sumuštas, pirmiausia Kuldigos 40 raitelių ir apie 1000 pėstininkų dalinys. J. Dlugošas mini, kad priešas, jau manęs esąs saugus, viename miške buvo apsuptas ir užblokuotas medžių užtvaromis, ir iš už jų priedangos gausiai strėlėmis apšaudomas, buvo priverstas pasiduoti. Paimtos 7 livoniečių vėliavos, kurios buvo nugabentos į Vilniaus šv. Stanislovo bažnyčią - katedrą kaip pergalės simbolis.
t-019vidutinis

Jonas Dlugošas ir LDK didikai galėjo skirtingai traktuoti tuos pačius suvažiavimus: pirmasis rėmėsi lenkiška politine tradicija, o pastarieji juos greičiausiai laikė išplėsta tarybos veiklos forma.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (20 teiginiai, 23 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas