Šich Achmetas, valdovo valia turėjęs būti svetingai priimtas Trakuose, su garbinga palyda sugrįžo į Lietuvą. Karalius įsakė parūpinti Šich Achmetui puikią svitą ir palydėti jį į Radomą. Šich Achmetas buvo Achmato sūnus ir paskutinis Aukso ordos chanas.
Karalius įsakė parūpinti Šich Achmetui puikiausią svitą ir palydėti jį į Radomą. Pakviestas į senato posėdį, jis, be galo išraiškingai kalbėdamas, nusiskundė, kad, girdi, kovodamas už Lenkijos bei Lietuvos reikalus, buvęs priešo krašte nelyginant išduotas; išeikvojęs visus turtus kariuomenei išlaikyti, dabar, laužant duotą žodį, turįs kęsti smurtą, negalėdamas susilaukti nei laisvės, nei pagalbos kovoje prieš Krymo skitus. Karaliaus ir luomų vardu jam šitaip buvo atsakyta.
Nieko nežinodami apie karaliaus sumanymus, į seimą kaip paprastai suvažiavo gausybė bajorų, tačiau, karalystės kanclerio Jono Laskio laiku įspėti, išsisukinėjo kviečiami į pilį. Karalius, supratęs, kad jo sumanymai visiems žinomi, sutiko parodyti malonę, patariamas to paties kanclerio, o labiausiai Jono iš Osvencimo, savo nuodėmklausio, tačiau iš Zaberezinskio atėmė Trakų vaivadiją, o kitus išvijo iš senato. Į seimą atvyko iš Vilniaus Skitas Sich Achmetas Šich Achmetas, Užvolgio skitariasi su karaliumi tų valdovas, o šiuo metu Breste ir Radome tremtinys ir beveik belaisvis.
Dėl karaliaus ligos seimas buvo paleistas, kadangi vargu ar ką galima buvo benuveikti. Susirgęs karalius nuvežamas į Krokuvą, o Šich Achmetas, valdovo valia turėjęs būti Trakuose vaišingai priimtas, sugrįžo į Lietuvą garbingos palydos apsuptas. Patariamas Nogajų ordos skitų, bandė iš ten pabėgti, tačiau lietuviai jį sugavo ir atvežė vėl į Trakus, kur dar stipriau saugojo, ypač K ry m o sk ita i n io k o dėl to, kad Krymo chanas ja L ie tu v ą Mengli Girėjus per pasiuntinius žadėjo karaliui taiką ir pagalbą, jeigu šis neleis Šich Achmetui pasprukti.