Vyriausiasis žynys, Krivė Krivaitis; Gedimino žynys ir vyriausiasis pagonių kunigas.
Kojelavičius ir Bychovco kronika Lizdeiką taip apibūdina savo pasakojimuose; Narbutas jį vadina paskutiniu lietuvių stabmeldystės vadų ir vyriausiuoju žyniu.
Buvo laikomas geriausiu slėpiningų ženklų aiškintoju; padavimuose skelbė geras ar blogas pranašystes ir Gediminui paskelbė pranašystę apie Vilnių.
Kojelavičius Lizdeiką taip vertina pasakojime apie jo gebėjimą aiškinti ženklus; Balińskis šį pasakojimą pateikia kaip kronikininkų ir vietos žmonių padavimą, kartu pažymėdamas, kad tam nėra patikimų įrodymų; Narbutas pranašystę priskiria savo pasakojimui apie Gedimino laikus.
Narbutas jį vadina vieninteliu istorijos šaltiniuose išlikusiu garsiųjų Lietuvos žynių vardu, paskutiniuoju vyriausiuoju žyniu ir žmogumi, apie 1318 m. patarusiu įkurti Vilnių.
Tai Narbuto vertinimas ir pasakojimas apie Lizdeiką Gedimino laikais; jis taip pat nurodo, kad Lizdeika dar gyveno griaunant Vilniaus Perkūno šventyklą ir todėl turėjo būti labai senas.
Tuojau prašyta žynių, kurie netoliese gyveno, atskleisti paslaptį. Tuo metu Lizdeika buvo vyriausiasis žynys, arba, tėvų kalba, Krivė Krivaitis. Jis, kitados dar kūdikis girioje erelio lizde arba, pasak kitų, lopšyje, ant medžio pakabintame, paties Vytenio medžiojant surastas, jo paliepimu dievų tarnybai išauklėtas ir iš mažens šventąsias tėvų paslaptis pažinęs, tuo metu buvo laikomas geriausiu slėpiningų ženklų aiškintoju.
Straipsnyje apie šventyklas skaitėme, kaip keitėsi vyriausiųjų žynių buveinių vietos Lietuvoje. Jokiuose istorijos šaltiniuose neišliko vardų šių garsių žmonių, kurių būta Lietuvoje, išskyrus vienintelį Lizdeiką, gyvenusį Gedimino laikais, apie 1318 metus patarusį įkurti Vilnių. Sako, kad jis paskutinis vyriausiasis žynys, kuris dar gyveno, kai buvo griaunama Vilniaus Perkūno šventykla; tai įvyko praėjus 69 metams po minėtosios datos, todėl turėjo būti jau labai senas.
Strijkovskis, dėstydamas istoriją iki stabmeldystės žlugimo Lietuvoje, nuo lat mini vyriausiojo žynio pareigas ir paskutinį jų eilėje taria buvus Lizdeiką.
Iš istorikų Dusburgietis pirmasis užsimena prūsus turėjus vyriausiąjį žynį. Vėlesnieji kronikininkai nė kiek neabejoja šiuo autoriaus teiginiu; jo paties žodžius pacitavome. Strijkovskis, dėstydamas istoriją iki stabmeldystės žlugimo Lietuvoje, nuolat mini vyriausiojo žynio pareigas ir paskutinį jų eilėje taria buvus Lizdeiką.
Pabudo iš miego ir tarė savo žyniui, vardu Lizdeikai J, kuris buvo rastas erelio lizde,— tasai Lizdeika buvo Gedimino žynys ir vyriausiasis pagonių kunigas
Kadangi tiek pat metų ėjo vyriausiojo žynio pareigas, lieka 93 metai apibrėžti laikui nuo Alepo krikšto iki Lizdeikai perimant vyriausiojo žynio pareigas. Todėl anksčiau buvusia tvarka iki Lizdeikos galėjo būti trys arba keturi vyriausieji žyniai.