Lizdeika padavimuose vaizduojamas kaip nuo katedros varpinės Vilniaus pagonims skelbęs geras ar blogas pranašystes.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 124
2 Tas pats dviejų aukštų pastatas, labai storo mūro sienomis, stovintis šalimais katedros bokšto, iki 1832 metų priklausęs diecezijos konsistorijai ir gyvenamas kunigų invalidų, minėtais metais, kaip ir daugelis kitų mūrinių pastatų, supančių katedros aikštę, buvo nugriautas, kad būtų atvira naujos tvirtovės nuokalnė. 3 Dabartinė katedros varpinė, anot Lietuvos kronikininkų ir vietos žmonių padavimų, buvęs tas pats bokštas, iš kurio Lizdeika ir jo pirmtakai iškilmingai pasirodydavę Vilniaus pagonims paskelbti blogos ar geros pranašystės. Tačiau nėra patikimų tam įrodymu.
Lizdeika tuo metu buvo vyriausiasis žynys, tėvų kalba vadintas Krive Krivaičiu.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 204
Tuojau prašyta žynių, kurie netoliese gyveno, atskleisti paslaptį. Tuo metu Lizdeika buvo vyriausiasis žynys, arba, tėvų kalba, Krivė Krivaitis. Jis, kitados dar kūdikis girioje erelio lizde arba, pasak kitų, lopšyje, ant medžio pakabintame, paties Vytenio medžiojant surastas, jo paliepimu dievų tarnybai išauklėtas ir iš mažens šventąsias tėvų paslaptis pažinęs, tuo metu buvo laikomas geriausiu slėpiningų ženklų aiškintoju.
Narbutas rašo, kad Lizdeika, gyvenęs Gedimino laikais, apie 1318 m. patarė įkurti Vilnių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 287
Straipsnyje apie šventyklas skaitėme, kaip keitėsi vyriausiųjų žynių buveinių vietos Lietuvoje. Jokiuose istorijos šaltiniuose neišliko vardų šių garsių žmonių, kurių būta Lietuvoje, išskyrus vienintelį Lizdeiką, gyvenusį Gedimino laikais, apie 1318 metus patarusį įkurti Vilnių. Sako, kad jis paskutinis vyriausiasis žynys, kuris dar gyveno, kai buvo griaunama Vilniaus Perkūno šventykla; tai įvyko praėjus 69 metams po minėtosios datos, todėl turėjo būti jau labai senas.
Strijkovskis, dėstydamas istoriją iki stabmeldystės žlugimo Lietuvoje, nuo lat mini vyriausiojo žynio pareigas ir paskutinį jų eilėje taria buvus Lizdeiką.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 282
Iš istorikų Dusburgietis pirmasis užsimena prūsus turėjus vyriausiąjį žynį. Vėlesnieji kronikininkai nė kiek neabejoja šiuo autoriaus teiginiu; jo paties žodžius pacitavome. Strijkovskis, dėstydamas istoriją iki stabmeldystės žlugimo Lietuvoje, nuolat mini vyriausiojo žynio pareigas ir paskutinį jų eilėje taria buvus Lizdeiką.
Lizdeika buvo Gedimino žynys ir vyriausiasis pagonių kunigas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 66
Pabudo iš miego ir tarė savo žyniui, vardu Lizdeikai J, kuris buvo rastas erelio lizde,— tasai Lizdeika buvo Gedimino žynys ir vyriausiasis pagonių kunigas
Narbutas pasakoja, kad Lizdeika išaiškino Gedimino sapną po kunigaikščio nakvynės Šventaragio miške prie Vilnios ir Neries santakos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 303
Vyriausiasis žynys Lizdeika , paskutinis iš lietuvių stabmeldystės vadų, paskelbė didžiajam kunigaikščiui Gediminui garsiąją pranašystę apie Vilnių
Vyriausiasis žynys Lizdeika , paskutinis iš lietuvių stab meldystės vadų, paskelbė didžiajam kunigaikščiui Gedimi nui garsiąją pranašystę apie Vilnių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 303
Vyriausiasis žynys Lizdeika , paskutinis iš lietuvių stabmeldystės vadų, paskelbė didžiajam kunigaikščiui Gediminui garsiąją pranašystę apie Vilnių
Narbutas skaičiuoja, kad nuo Alepo krikšto iki Lizdeikos vyriausiojo žynio pareigų galėjo būti trys arba keturi vyriausieji žyniai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 287
Kadangi tiek pat metų ėjo vyriausiojo žynio pareigas, lieka 93 metai apibrėžti laikui nuo Alepo krikšto iki Lizdeikai perimant vyriausiojo žynio pareigas. Todėl anksčiau buvusia tvarka iki Lizdeikos galėjo būti trys arba keturi vyriausieji žyniai.
Jokiuose istorijos šaltiniuose neiš liko vardų šių garsių žmonių, kurių būta Lietuvoje, išskyrus vienintelį Lizdeiką, gyvenusį Gedimino laikais, apie 1318 me tus patarusį įkurti Vilnių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 287
Straipsnyje apie šventyklas skaitėme, kaip keitėsi vyriausiųjų žynių buveinių vietos Lietuvoje. Jokiuose istorijos šaltiniuose neišliko vardų šių garsių žmonių, kurių būta Lietuvoje, išskyrus vienintelį Lizdeiką, gyvenusį Gedimino laikais, apie 1318 metus patarusį įkurti Vilnių. Sako, kad jis paskutinis vyriausiasis žynys, kuris dar gyveno, kai buvo griaunama Vilniaus Perkūno šventykla; tai įvyko praėjus 69 metams po minėtosios datos, todėl turėjo būti jau labai senas.