Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
25 teiginiai22 įrašai8 ryšiai
Didžiojo valdovo lavonas buvo laikomas 8 dienas gimtojoje pilyje; paskui jis buvo pervežtas į Vilnių ir palaidotas katedros rūsyje, po šv. Tada Zigmanto Augusto motina, karalienė Bona, altoriaus vietoje buvo pastačiusi marmurinį paminklą; bet kai 1610 m. apdegė katedra, žuvo ir šis paminklas. Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Paskirtis |
|
| |
| Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Jogaila Vladislovas buvo Vilniaus katedros fundatorius.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kadangi katedra jau buvo užbaigta statyti, tai sugrįžus pasiuntiniams, pirmiausia ji buvo ir pašventinta, suteikiant jai tris titulus: Šv. Trejybės, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet ši katedra 1399 metais sudegė. Tada Vytautas buvo pastatęs naują gotiško stiliaus katedrą, bet ir ją gaisras sunaikino 1531 m.
Vilniaus katedra sudegė 1399 metais.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet ši katedra 1399 metais sudegė. Tada Vytautas buvo pastatęs naują gotiško stiliaus katedrą, bet ir ją gaisras sunaikino 1531 m.
1389 m. Vilniaus bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, buvo pripažinta katedra.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nepaisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 metams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, kurios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jadvygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina miestu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. O vyskupas Andrius, Dobrogosto atleistas iš Cereto ganytojo pareigų, gavo popiežiaus patvirtinimą perimti Vilniaus vyskupiją20.
Vilniaus katedros fasado skulptūros, sukurtos 1784–1787 m., žymėjo baroko epochos Lietuvoje pabaigos ribą.
Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia.
Žygimanto Augusto žmona Elžbieta mirė Vilniuje 1545 m. ir buvo palaidota katedros bažnyčios koplyčioje šalia karaliaus Aleksandro.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS 29 to Augusto 1543 metais, numirė VilElžbieta, Vengrijos ir Čekijos kara- niuje 1545 metais, palaidota katedliaus, vėliau imperatoriaus Ferdi- ros bažnyčioje, koplyčioje, šalia kanando, duktė, ištekinta už Žygiman- raliaus Aleksandro. 272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo.
1522 m. Vilniaus vyskupas Jonas prie Vilniaus katedros įkūrė penktąją scholastiko prelatūrą Katedros mokyklai išlaikyti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima apžiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje. 270 ## Puslapis 287 IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius išaugo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo Katedros mokyklos išlaikymas26. 1525 metais Vilniuje jau veikė spaustuvė, kurioje Jokūbas Babičius spausdino slaviškas knygas27.
Vilniaus katedroje italų meistrai iš brangaus marmuro pastatė Elžbietos ir Barboros antkapius.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius karaliaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažnyčioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo senosios Katedros griuvėsiuose.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.