Kad neįsiveltų į neaiškios lemties mūšį atvirame lauke, Ordino didysis maršalas su rinktinių riterių daliniu prasigavę per besitęsiančias į šiaurę nuo mies to girias ir brastas, staiga iš už nugaros puolė nenuovokų Skirgailą ir sudavė jam smarkų smūgį26. Dalis pralaimėju siųjų kartu su pačiu didžiuoju kunigaikščiu užsidarė Vise valdės pilyje, o kita dalis traukėsi nuo nugalėtojų Vilniaus link. Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnir tingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuvių- lenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stip rios ir platų frontą rėpiančios gynybos.
Dalis pralaimėju siųjų kartu su pačiu didžiuoju kunigaikščiu užsidarė Vise valdės pilyje, o kita dalis traukėsi nuo nugalėtojų Vilniaus link. Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnir tingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuvių- lenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stip rios ir platų frontą rėpiančios gynybos. Tad visa lenkų įgula ir dalis lietuvių pajėgų užsidarė tarp tuometinių Vilniaus tvirtovių mūrų bei aptvarų27.
I1l\n\n## Puslapis 128\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nvyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką\nTauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambra-\nvos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius\nDrohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten ren\nkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Ati\nteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos\nistorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuo žiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo kestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.
Vilniaus katedrai ir steigiamajai vyskupijai Jogaila užra šė (1387. 11. 17) daug žemių Vilniaus apylinkėse (Malėtus, La banorus, Verkus), Tauragnų pilį, kelis namus Vilniaus mieste, vienus mūrinius namus didžiojo kunigaikščio pilyje ir ten pat keturis medinius namus^3 ).
Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuo žiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo kestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.