Verkiai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kad neįsiveltų į neaiškios lemties mūšį atvirame lauke, Ordino didysis maršalas su rinktinių riterių daliniu prasigavę per besitęsiančias į šiaurę nuo miesto girias ir brastas, staiga iš už nugaros puolė nenuovokų Skirgailą ir sudavė jam smarkų smūgį26. Dalis pralaimėjusiųjų kartu su pačiu didžiuoju kunigaikščiu užsidarė Visevaldės pilyje, o kita dalis traukėsi nuo nugalėtojų Vilniaus link. Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnirtingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuviųlenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stiprios ir platų frontą rėpiančios gynybos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dalis pralaimėjusiųjų kartu su pačiu didžiuoju kunigaikščiu užsidarė Visevaldės pilyje, o kita dalis traukėsi nuo nugalėtojų Vilniaus link. Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnirtingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuviųlenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stiprios ir platų frontą rėpiančios gynybos. Tad visa lenkų įgula ir dalis lietuvių pajėgų užsidarė tarp tuometinių Vilniaus tvirtovių mūrų bei aptvarų27.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten renkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Atiteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuožiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadinamus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kaimo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus bažnyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl pakenkimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mokestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vilniaus katedrai ir steigiamajai vyskupijai Jogaila užrašė (1387. 11. 17) daug žemių Vilniaus apylinkėse (Malėtus, Labanorus, Verkus), Tauragnų pilį, kelis namus Vilniaus mieste, vienus mūrinius namus didžiojo kunigaikščio pilyje ir ten pat keturis medinius namus^3 ).

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuožiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadinamus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kaimo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus bažnyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl pakenkimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mokestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių

Minėti Ignoto Jokūbo Masalskio 1778 m. Vilniaus vaivados sutiktuvėms skirti fejerverkai Verkiuose buvo rengiami dvi dienas iš eilės.