Užupis

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Gen. ltn. B. Knorringas, norėdamas apeiti lietuvių įtvirtinimus, pasiuntė kelis 150 KOVOS DĖL VILNIAUS 1794 m. balandis-liep iaus priemiesčiuose 1794 m. liepos 19 d. batalionus, vadovaujamus plk. M. Dejevo, į Paupį. Ties Rasomis lietuvių patrankos atidengė ugnį kartečėmis. Keli rusų jėgerių batalionai patyrė nuostolių ir išsibėgiojo, tačiau daliai pavyko prasiveržti ir užimti Paupį bei Užupį, pastarasis buvo padegtas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PATS ALEKSANDRAS, DIEVO MALONE DIDYSIS LIETUVOS, RUSIOS, ŽEMAIČIŲ IR KITŲ KUNIGAIKŠTIS Vilniaus vaivadai mūsų kancleriui ponui Mikalojui Radvilai. Dovanojame Vilniaus miestiečiui Maksimui Vasiljevičiui šienaujamą pievą palei tavo malūną prie kelio, vedančio iš miesto į Užupį, už Vilnelės. Tai davėme jam ir jo vaikams visiems laikams.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

356 ## Puslapis 373 IV KNYGA ALEKSANDRO JOGAILAIČIO DOVANOJIMAS VILNIAUS MIESTIEČIUI MAKSIMUI VASILJEVIČIUI PIEVOS TIES VAIVADOS MALŪNU, UŽUPYJE, VILNIUJE 1493 METAIS (Iš originalo, esančio Vilniuje, Radvilų archyve, Kardinali joje) Šis aktas, surašytas gryna slavų kalba, ant popieriaus in 4to, puikiausiai išsilaikęs.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PATS ALEKSANDRAS, DIEVO MALONE DIDYSIS LIETUVOS, RUSIOS, ŽEMAIČIŲ IR KITŲ KUNIGAIKŠTIS Vilniaus vaivadai mūsų kancleriui ponui Mikalojui Radvilai. Dovanojame Vilniaus miestiečiui Maksimui Vasiljevičiui šienaujamą pievą palei tavo malūną prie kelio, vedančio iš miesto į Užupį, už Vilnelės. Tai davėme jam ir jo vaikams visiems laikams.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Niech twoja Neris (a) i bogam oznami, Pod ktorych wladzą są morskie zamęty, Cierpienia moję i žal nieujęty. Powiedz przešliczne boztwo Wiliej rzeki Nimfom (b) twym siostrom, boginiom podwodnym: 25 Štai šio nedidelio kūrinėlio pavadinimas: „Ašaringas vaizdas baisybių, su širdies skausmu apdainuotas elegiškomis eilėmis apie jo Karališkosios Malonybės Vilniaus miesto dukartinį sudeginimą. Pirmą kartą dėl nekrikšto žydo Rubino kaltės 1748 metų birželio 11 dieną, tarytum iš pragaro gilumos išsiveržus liepsnai iš alaus daryklos Užupyje; antrą kartą 1749 metų birželio 8 dieną iš Subačiaus priemiesčio, iš pono Gregoravičiaus dvarelio, virtusio pelenais, nuo žiežirbos iš nepaprasta liepsna užsidegusio kamino.

Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje

z., 1747 m. Vincentas ir Marijona Izmailovičiai (Wincenty i Mariana Izmayłowiczowie) skundėsi, kad užpuolę dvarelį Užupyje ginkluoti „kaip į mūšį“ Petro Ignoto Peitauto (Petauto) (Piotr Ignacy Peytowt (Petowt)) žmonės pagrobė ten buvusią skrynią, pasiėmė arklį su v

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nuo sklypų Užupyje - 168 auks. Summa facit [suma sudaro] -468 auks.