Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
6 teiginiai7 įrašai6 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Jurbarko, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras. Stovi mūrinė Skirsnemunės šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1903 m.), koplytėlė, medinė Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1849 m.), veikia muziejus, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyrius, paštas (LT-74063), kaimo bendruomenė (nuo 2003 m.). Šalia Skirsnemunės yra pilis ir parkas, Bisenės istorinė piliavietė.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Skirsnemunė – istorinė vietovė, minima kaip svarbi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kryžiuočių konfliktų erdvė. 1409 m. nuo Skirsnemunės prasidėjo kryžiuočių pilių deginimas, o kryžiuočiai buvo išvyti iš Žemaičių. Viename iš ankstesnių susidūrimų dėl vandens seklumo kryžiuočiai su Vytautu nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti. 1431 m. birželio 19 d. čia Švitrigaila pasirašė sutartį su Kryžiuočių ir Livonijos ordino šakomis, o 1432 m. gegužės 15 d. sutartis buvo patvirtinta. Šaltiniuose taip pat minima Skirsnemunės pilis, kurią Vytenis puolė 17 dienų, kol jos įgula pati sudegino papilį ir užsidarė pilyje.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| Paskirtis |
|
| |
| Infrastruktūra |
|
|
Patikrinti teiginiai
1409 m. nuo Skirsnemunės pradėtos deginti kryžiuočių pilys, o kryžiuočiai buvo išvyti iš Žemaičių.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vytautas pats dar laikėsi nuošaliai, bet jo pasiųsti bajorai veikė kartu su žemaičiais, ir 1409 m., pradėjus nuo Skirsnemunės, buvo sudegintos visos kryžiuočių pilys, o jie patys buvo išvyti iš Žemaičių.
Tatai dar pradžia tebuvo baisesnės karės, kuri atentį mėnesį ties pilė Skirsnemunės prasidėjo.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Žemaičiai, nuterioję baisiai baisesniai apygardas Ragainės ir Šalaujų, sugrįžo namon ne su mažu grobiu laimingai. Tatai dar pradžia tebuvo baisesnės karės, kuri atentį mėnesį ties pilė Skirsnemunės prasidėjo. Vytenis, atėjęs tenai su kariauna savo ūkės, ketėjo pilį suardyti, kurią per 17 dienų vėtravo j o su taranais ir kitais karės įrankiais, kurios įgulė, noris kantriai tūrėjos, bet spaudžiama kas kartą didyn vien, nemintanti papilius, arba priemiesčius, pati nudegino ir pačioj pilėj užsirakino.
1431 m. birželio 19 d. Skirsnemunėje Švitrigaila pasirašė sutartį su Ordino kryžiuočių ir Livonijos šakomis.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Šis vedė derybas ir pasirašė sutartį su Ordinu (kryžiuočių ir Livonijos šakomis), „Romos karaliaus garbei“ 1431 m. birželio 19 d., Skirsnemunėje.
1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
Dėl vandens seklumo kryžiuočiai su Vytautu nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas. Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti. Per įkyrias derybas Jogailai vis atsisakinėjant nuvykti magistro pasirinkton vieton, šis perpykęs pareiškė : « Buvote Kęstučio išvyti kunigaikščiai, ir tik ordinas Jums padėjo sugrįžti ».
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ankstybesniu susitarimu Dubysos salon išsirengė vyriausias magistras Konradas Zöllner von Rotenstein, o su juo drauge daug komtūrų ir du vyskupai, kurie turėjo lietuvių kunigaikščius krikštyti. Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas. Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti.
Skirsnemunės klebonas K. Baracevičius pasižadėjo savoje parapijoje paskelbti blaivybę.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
Be to, kun. M. Kirvelis gavo Gaurės klebono F. Jakutavičiaus ir Skirsnemunės klebono K. Baracevičiaus pasižadėjimą, kad savose parapijose paskelbsią blaivybę.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 2 |