Santyras

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten, kur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kadangi klastinga piktybė ir piktas vylius neša džiaugsmą niekšingiems žmonėms, kai jie gali daryti blogus darbus, ir skatina dar didesnėms blogybėms, todėl ir Sventopelkas, be galo didžiuodamasis Santyro pilimi, pastatyta kenkti tikėjimui ir tikintiesiems, pradėjo statyti prieš dabartinį Kulmo miestą naują pilį, pavadintą Sveče285 ir turėjusią trukdyti broliams plaukioti Vysla aukštyn ir žemyn. Kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams plaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė traukti su kariuomene į šią vietą.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kristijono misijai padėjo Danijos karaliaus Voldemaro II 1210 m. žygis prieš Prūsiją ir Sembą, turėjusias kuriam laikui pripažinti Danijos feodalų valdžią, Kristijono būstine tapo Santyras (vieni mano, kad tai buvusi vietinio prūso dovana, kiti — kad Santyrą su gretimomis žemėmis Kristijonui dovanojęs Gdansko kunigaikštis Mščujus, ketinęs panaudoti cistersų misiją savo politiniams tikslams). Čia apie 1212 m., matyt, buvęs įkurtas reguliarus vienuolynas.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Marienburgo pilies pastatymą 1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten, kur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu, tai yra šventos Marijos pilimi, kurios šlovei bei garbei ji čia ir buvo perkelta500. 209 (204).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Sventopelkas su savo kariuomene priėjo Santyro pilį ir ten įsirengė stovyklą, pasiųsdamas į priekį daug karių bei ginklanešių, kurie turėjo ištirti, ar Kristburgo pilis yra apsupta. Kristburgo broliai šiuos karius užpuolė ir daug jų išžudė, o kiti, balsu šaukdami, leidosi bėgti link savo valdovo Sventopelko kariuomenės.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie laivų kautynes Brolis Poponas, magistras, rūpindamasis tikinčiaisiais, išleido į kelią su būriu ginklanešių brolį Konradą, vadinamą Bremeriu, liepdamas nuplukdyti į Elbingą tris maisto prikrautus laivus; priartėjęs prie Santyro, jis ten išvydo Sventopelką, kuris jo tykojo su daugybe žmonių ir 20 laivų. Juos pamatęs, brolis Konradas neišsigando lyg koks bailys, o kaip kilnios širdies viešpačiu pasitikįs karys smarkiai ir narsiai užpuolė juos su visais savo laivais, irkluotojų greitai varomais, ir paskandino daugelį kunigaikščio laivų, o kitus stipriai sužalojo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šitai padarę, broliai išleido pasiuntinius pas apaštališkojo sosto legatą ir didįjį magistrą, pranešdami jiems apie naują karą ir Prūsijos žemės padėtį. Šitai išgirdęs, 1245 legatas pats paskelbė kryžiaus karą prieš minėtąjį tironą ir įsakė jį skelbti apaštališkojo sosto vardu įvairiose karalystėse bei provincijose. Kadangi klastinga piktybė ir piktas vylius neša džiaugsmą niekšingiems žmonėms, kai jie gali daryti blogus darbus, ir skatina dar didesnėms blogybėms, todėl ir Sventopelkas, be galo didžiuodamasis Santyro pilimi, pastatyta kenkti tikėjimui ir tikintiesiems, pradėjo statyti prieš dabartinį Kulmo miestą naują pilį, pavadintą Sveče285 ir turėjusią trukdyti broliams plaukioti Vysla aukštyn ir žemyn.