Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
7 teiginiai6 įrašai10 ryšių
Sandomiras – istorinė žemė ir kunigaikštystė, minima Lietuvos ir Lenkijos karinių konfliktų kontekste. Šaltiniai ją sieja su Lenkijos teritorija, tačiau pateikti duomenys neleidžia tiksliai nustatyti dabartinės vietos ar administracinės raidos. 1429 m. rugsėjo 8 d. Sandomire Jogaila sukvietė savo senatorius į pasitarimą, todėl vieta buvo svarbi ir politiniams sprendimams. Kitu laikotarpiu Vytenis, nuniokojęs Lukovo apygardas, nuvedė didesnę nei įprastai kariuomenę į Sandomiro žemę ir nusiaubė jos kaimus bei dvarus. Pasakojimuose taip pat minima, kad į Sandomiro kunigaikštystę netikėtai įsiveržę kariai prisiplėšė daug grobio, daugiausia belaisvių su jų turtu.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
1429 m. rugsėjo 8 d. Jogaila Sandomire sukvietė savo senatorius į pasitarimą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tokiu tat laiku Jogaila vėl sukvietė visus savo senatorius į pasitarimą Sandomire (1429 m. rugsėjo 8 d.).
Kojelavičiaus pasakojime Vytenis, nuniokojęs Lukovo apygardas, nuvedė kariuomenę į Sandomiro žemę ir smarkiai nusiaubė jos kaimus bei dvarus.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Staigiai ir be vargo iškilęs į valdžios viršūnes, Vytenis turėjo pamato įtariai žiūrėti j savo tolesnį likimą: jis žinojo, jog esama padėtis negali nekurstyti pavydo, neteikti progos maištams, ypač dėl to, kad negalėjo stigti maištui nei kurstytojų, nei dingsčių, pagaliau negalėjo trūkti nė vado būsimam vidaus karui, kol, jam valdant, Traiverstas pradėti karą dėl visai kitų priežasčių, ypač pabrėždamas tą žinomiausią: būsią keršijama lenkams už patirtą praėjusiais metais Jotvingijoje pralaimėjimą. Sutelkęs didesnę nei paprastai kariuomenę, jis patraukė į karą ir užpuolė lenkų kraštą; nuniokojęs Lukovo apygardas, nuvedė kariuomenę į Sandomiro žemę. Lenkams pasitraukus į miestus ir neleidus savo turtą niokoti ir savintis, jis, vienur ir kitur nesutikęs pasipriešinimo, ugnimi ir kalaviju smarkiai nusiaubė aplinkinius kaimus ir dvarus, išžudęs galybę silpnų senių bei vaikų, be kito grobio, išsivarė šešis tūkstančius žmonių.
Sandomiro kunigaikštystėje po netikėto įsiveržimo per Lukovijos žemę įsibrovėliai prisiplėšė daug grobio, daugiausia belaisvių su visu jų turtu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Netikėtai per Lukovijos žemę įsiveržė į Sandomiro kunigaikštystę, kur prisiplėšė drūčiai grobio, dauguma kurio buvo belaisviai su visa jų manta.
Vytenis, sutelkęs didesnę nei paprastai kariuomenę, užpuolė lenkų kraštą ir po Lukovo apygardų nuniokojimo nuvedė ją į Sandomiro žemę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Staigiai ir be vargo iškilęs į valdžios viršūnes, Vytenis turėjo pamato įtariai žiūrėti j savo tolesnį likimą: jis žinojo, jog esama padėtis negali nekurstyti pavydo, neteikti progos maištams, ypač dėl to, kad negalėjo stigti maištui nei kurstytojų, nei dingsčių, pagaliau negalėjo trūkti nė vado būsimam vidaus karui, kol, jam valdant, Traiverstas pradėti karą dėl visai kitų priežasčių, ypač pabrėždamas tą žinomiausią: būsią keršijama lenkams už patirtą praėjusiais metais Jotvingijoje pralaimėjimą. Sutelkęs didesnę nei paprastai kariuomenę, jis patraukė į karą ir užpuolė lenkų kraštą; nuniokojęs Lukovo apygardas, nuvedė kariuomenę į Sandomiro žemę. Lenkams pasitraukus į miestus ir neleidus savo turtą niokoti ir savintis, jis, vienur ir kitur nesutikęs pasipriešinimo, ugnimi ir kalaviju smarkiai nusiaubė aplinkinius kaimus ir dvarus, išžudęs galybę silpnų senių bei vaikų, be kito grobio, išsivarė šešis tūkstančius žmonių.
Lietuviai Lenkijoje puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Panašiu metu Lenkijoje lietuviai puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes. Lietuvos pajėgos Rusioje plačiai vykdė kovinius veiksmus.
Jogaila, nuniokojęs Mazoviją, perkėlė siaubiančius pulkus į Sandomirą, kuris citatoje vadinamas lenkų žeme.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tuo tarpu Jogaila, atsikratęs rūpesčių dėl šio karo, ėmėsi kitų darbų. Iš pradžių jis su kariuomene patraukė prieš Jonušą, Mazovijos kunigaikštį; iš keršto kaip beįmanydamas nuniokojęs Mazoviją, perkėlė siaubiančius pulkus į Sandomirą, lenkų žemę. Apie šį karą su lenkais nieko nepasakoja Kromeris, tačiau, kad kas nepasigestų to, ką aprašo daugelis rusų metraštininkų, mūsų Strijkovskis pasistengė, kad skaitytojas sužiJ o g a ilo s ž y g is j M anotų, ką šie surašė — gal z o v iją ir L en k iją klysdami, o gal tikrai žinodami, jog šitaip iš tikrųjų buvo.
Lešekas, išgirdęs žinią apie pralaimėjimą, pasiuntė į Sandomirą įsakymą bajorams skubiai rinktis ir pats leidosi persekioti priešą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Gandas apie baisų pralaimėjimą, pasiekęs Krokuvą, kur tuo metu tarėsi suvažiavę didikai, paskatino Lešeką nedelsiant griebtis ginklo; pasiuntęs į Sandomirą įsakymą, kad pasirengę kovai bajorai iš miestų ir kaimų kuo greičiausiai skubėtų jo pasitikti, pats leidosi persekioti priešo su didikais ar bajorais, kurie jau buvo atvykę į Krokuvą arba kuriuos galėjo greitosiomis sušaukti iš aplinkinių gyvenviečių. Suvokęs, kad jau netoli priešas, jis apžiūrėjo greitosiomis surinktą kariuomenę, paskyrė jiems vėliavas bei vadus, paragino stoti į kovą ir siekti pergalės. Čia esąs tas pats prieV y te n io ž y g is į L en k iją denio brolėnai atstumti nuo valdžios.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 4 | 3 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |