Vieta

Sambija

18 teiginių25 įrašai5 ryšiai

Sambija – istorinis kraštas ir provincija prie Baltijos jūros, minima kaip atskira teritorija greta Vitlandijos. Jos rytuose buvo Nadruva, pietuose – Natangija, o vakaruose ir šiaurėje žemes skalavo Baltijos jūra; pietinė dalis galėjo siekti ir šiaurinę Varmijos ribą. Sambijoje aprašomi gynybiniai miestai, šventosios vietos, turtingi dvarai ir neramūs gyventojai, kurių gyvenimą veikė susidūrimai su pakrančių plėšikais. Pakrantės laikui bėgant smarkiai kito: audros ir Aistmarių bangos ardė sausumą, o kai kur vėliau vandens užlietose vietose anksčiau buvo ganomos bandos ir sėjami javai. 1370 m. vasarį lietuviai, pasidaliję į mažus būrius, nusiaubė kelias Sambijos sritis ir vėliau susirinko prie Rudavos, netoli Karaliaučiaus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Paulio Müllerio-Kaempffo tapyba, vaizduojanti vienišą sodybą Raušene, Sambijoje (Samlande).

Žiūrėti galerijoje

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Fiziniai bruožai	Sambija apibūdinama kaip ne itin didelis kraštas, anksčiau buvęs platesnis, nes jūra buvo pasiglemžusi dalį sausumos.	Teodoro Narbuto aprašymas, 1995 m.; minima ankstesnė krašto būklė ir jūros poveikis.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
AplinkaŠaltinių nesutarimas	Sambijos vakaruose ir šiaurėje žemes skalavo Baltijos jūra; pietinė Sambija ribojosi su Natangija, o rytuose – su Nadruva. Sambijos pakrantės laikui bėgant smarkiai keitėsi dėl audringos jūros ir Aistmarių bangų; kai kurios sausumos dalys buvo suardytos ir užtvindytos. Sambija apibūdinama kaip kraštas, turėjęs daugiausia pasaulyje gintaro.	Teodoro Narbuto geografiniame aprašyme, 1995 m. Teodoro Narbuto vertinimas, 1995 m.; aprašomi senovės laikai ir vėlesni pokyčiai. Teodoro Narbuto teiginys, pateiktas aprašant Sambiją, 1995 m.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas	Sambijoje buvo gynybinių miestų, dievams garbinti skirtų šventųjų vietų ir turtingų dvarų. Sambijos pajūryje, pasak Narbuto cituojamo Faterio, buvo seniausia žinoma Romovė – dievų buveinė; Narbutas taip pat nurodo įrodymus, kad Romovė buvo Sambijoje. Sambijos krašte buvo kaimų, kuriuose keliautojai galėjo apsistoti; viename kaime jie užtruko penkias dienas.	Teodoro Narbuto aprašymas, 1995 m.; pateikiama kaip Sambijos gyvenvietės ir statiniai. Teodoro Narbuto aptariami šaltiniai, 1998 m.; tai autoriaus perteikiamas ankstesnių autorių teiginys. Simono Daukanto pasakojimas, 1995 m.; aprašomas konkretus kelionės epizodas.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PaskirtisŠaltinių nesutarimas	Sambijos šventosios vietos buvo skirtos dievams garbinti. Sambija buvo teritorija, į kurią kryžiuočiai užkariavimo metu perkėlė arba nuvarė žmones.	Teodoro Narbuto aprašymas, 1995 m. Teodoro Narbuto aprašymas, 1997 m.; autorius perteikia įsakymą žmones nuvaryti į Sambiją.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

1370 m. vasarį lietuviai mažais būreliais nusiaubė kelias Sambijos krašto sritis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pasidalinę mažais būreliais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 metų vasario mėn. 17 d. (sekmadienį) prie Rudavos bažnytkaimio, netoli Karaliaučiaus, vėl susirinko krūvon.

t-002vidutinis

Narbutas nurodo Voigto veikalo puslapius, kuriuose pateikiami įrodymai, kad Romovė buvo Sambijoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

„Taip pat šiaurėje 2 Voigt. Geschichte Preussens. - B. I. - S. 617-637. Apima straipsni, kuriame įrodinėjamas tos kronikos buvimas. Ten pat (p. 641-649) įrodymai, kad Romovė buvo Sambijoje.

t-003vidutinis

Narbutas pabrėžė, kad 1224 m. popiežiaus Honorijaus III bulėje Vitlandija minima atskirai greta Sambijos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Visų pirma čia Vitlandija minima atskirai greta Sambijos. Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia reikia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Untersuchungen ettr.

t-004vidutinis

Narbutas teigė, kad senovės žemėlapiuose Sambija, ypač jos jūros pakrantės, atrodė kitaip dėl jūros ir Aistmarių bangų pokyčių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau senovės amžiais žemėlapiuose Sambija atrodė visiškai kitaip, ypač jos jūros pakrantės, kur ardančios ir naikinančios audringos jūros ir Aistmarių bangos padarė neįtikėtinų pokyčių. Mat tuomet, kai atėjo kryžiuočiai ir praėjo pirma dešimtis jų valdžios metų, rytinė marių dalis buvo visiškai kitokia negu vėlesniais laikais. Laukstetės ir Piliavos kryptimi Brandenburgo ir Baigos link, ten, kur šiandien marių vandenys toli įsiterpė į sausumą, tuomet, anot pačių patikimiausių šaltinių, dar buvo tikra sausuma, kur žmonės ganė bandas ir sėjo javus.

t-005vidutinis

Pasak Faterio (cituota vieta), atrodo, čia nėra ko prikišti, ir tai tiesa, nes apie tokių pačių iš esmės romovių buvimą turime žinių iš kitų vietų: seniausia, apie kokią žinome, buvo Sambijos pajūryje; o kad vėliau kiek vienoje provincijoje turėjo būti panaši.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Be to, įrodymas, skatinantis sutikti, kad Dusburgietis turėjo neklystamų žinių apie dalykus, dėstomus tame skyriuje, o ypač apie kadaise Prūsijoje gyvenusį krivį, yra jo paties pasakojimų sąryšis. Jis kalba apie kadaise buvusį šventą Romovės miestą, kaip apie krivio buveine. Pasak Faterio (cituota vieta), atrodo, čia nėra ko prikišti, ir tai tiesa, nes apie tokių pačių iš esmės romovių buvimą turime žinių iš kitų vietų: seniausia, apie kokią žinome, buvo Sambijos pajūryje; o kad vėliau kiekvienoje provincijoje turėjo būti panaši dievų buveinė, mes jau daugelyje mūsų istorijos vietų pateikėme įrodymus iš rašto paminklų, ir kad šito iš tikrųjų būta, patvirtiname visiškai neabejodami.

t-006vidutinis

Sambijoje buvo gynybinių miestų, puikių dievams garbinti skirtų šventųjų vietų, pastatytų turtin gų dvarų ir dėl nepaliaujamų susidūrimų su pakrančių plėšikais gana daug laukinių, nepasitikinčių, tarpusavyje besivaidijančių gyventojų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Hugas Grocijus, tyręs budinu kolonijas Prūsijoje, cituoja vieną autorių, kurio nuodugnūs tyrimai paaiškina istorinę tiesą; tas autorius buvo Geropijus Bekanas3. Sambijoje buvo gynybinių miestų, puikių dievams garbinti skirtų šventųjų vietų, pastatytų turtingų dvarų ir dėl nepaliaujamų susidūrimų su pakrančių plėšikais gana daug laukinių, nepasitikinčių, tarpusavyje besivaidijančių gyventojų. Rytuose ši provincija ribojosi su Nadruva, pietuose — su Natangija, vakaruose ir šiaurėje jos žemes skalavo Baltijos jūra.

t-007vidutinis

Sambija — ne itin didelis kraštas, anksčiau, kol jūra per visą pakrantės ilgį nepa siglemžė dalies sausumos, buvęs platesnis, nes, anot kai kurių stebėtojų, buvo atplėštas keliolikos kvadratinių my lių plotas2.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Sambija — ne itin didelis kraštas, anksčiau, kol jūra per visą pakrantės ilgį nepasiglemžė dalies sausumos, buvęs platesnis, nes, anot kai kurių stebėtojų, buvo atplėštas keliolikos kvadratinių mylių plotas2. Ji turėjo daugiausiai pasaulyje gintaro, gyventojai visados buvo patys turtingiausi. Provincija kovai su kryžiuočiais galėjo surinkti apie 40 000 pėstininkų ir tiek pat raitelių. Lietuvių protėviams atėjus į šiuos kraštus, Sambijoje įsikūrė daugiausia senovės budinus sudarantys gyventojai.

Visi teiginiai ir įrodymai (18 teiginiai, 25 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo puolamas:

turėjo priklausinį:

Lietuviai puolė ←:

Romovė priklausė ←:

Puolė Sambiją:

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)	—	8	13
Lietuvių tautos istorija, t. 3	—	4	4
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)	—	3	5
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995	—	1	1
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4	—	1	1
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)	—	1	1