Sambija

PDF 27

Pasidalinę mažais būreliais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 metų vasario mėn. 17 d. (sekmadienį) prie Rudavos bažnytkaimio, netoli Karaliaučiaus, vėl susirinko krūvon.

PDF 417

„Taip pat šiaurėje 2 Voigt. Geschichte Preussens. - B. I. - S. 617-637. Apima straipsni, kuriame įrodinėjamas tos kronikos buvimas. Ten pat (p. 641-649) įrodymai, kad Romovė buvo Sambijoje.

PDF 346

Visų pirma čia Vitlandija minima atskirai greta Sambijos. Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia reikia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Untersuchungen ettr.

PDF 366

Tačiau senovės amžiais žemėlapiuose Sambija atrodė visiškai kitaip, ypač jos jūros pakrantės, kur ardančios ir naikinančios audringos jūros ir Aistmarių bangos padarė neįtikėtinų pokyčių. Mat tuomet, kai atėjo kryžiuočiai ir praėjo pirma dešimtis jų valdžios metų, rytinė marių dalis buvo visiškai kitokia negu vėlesniais laikais. Laukstetės ir Piliavos kryptimi Brandenburgo ir Baigos link, ten, kur šiandien marių vandenys toli įsiterpė į sausumą, tuomet, anot pačių patikimiausių šaltinių, dar buvo tikra sausuma, kur žmonės ganė bandas ir sėjo javus.

PDF 414

Be to, įrodymas, skatinantis sutikti, kad Dusburgietis turėjo neklystamų žinių apie dalykus, dėstomus tame skyriuje, o ypač apie kadaise Prūsijoje gyvenusį krivį, yra jo paties pasakojimų sąryšis. Jis kalba apie kadaise buvusį šventą Romovės miestą, kaip apie krivio buveine. Pasak Faterio (cituota vieta), atrodo, čia nėra ko prikišti, ir tai tiesa, nes apie tokių pačių iš esmės romovių buvimą turime žinių iš kitų vietų: seniausia, apie kokią žinome, buvo Sambijos pajūryje; o kad vėliau kiekvienoje provincijoje turėjo būti panaši dievų buveinė, mes jau daugelyje mūsų istorijos vietų pateikėme įrodymus iš rašto paminklų, ir kad šito iš tikrųjų būta, patvirtiname visiškai neabejodami.

PDF 268

Hugas Grocijus, tyręs budinu kolonijas Prūsijoje, cituoja vieną autorių, kurio nuodugnūs tyrimai paaiškina istorinę tiesą; tas autorius buvo Geropijus Bekanas3. Sambijoje buvo gynybinių miestų, puikių dievams garbinti skirtų šventųjų vietų, pastatytų turtingų dvarų ir dėl nepaliaujamų susidūrimų su pakrančių plėšikais gana daug laukinių, nepasitikinčių, tarpusavyje besivaidijančių gyventojų. Rytuose ši provincija ribojosi su Nadruva, pietuose — su Natangija, vakaruose ir šiaurėje jos žemes skalavo Baltijos jūra.

PDF 268

Sambija — ne itin didelis kraštas, anksčiau, kol jūra per visą pakrantės ilgį nepasiglemžė dalies sausumos, buvęs platesnis, nes, anot kai kurių stebėtojų, buvo atplėštas keliolikos kvadratinių mylių plotas2. Ji turėjo daugiausiai pasaulyje gintaro, gyventojai visados buvo patys turtingiausi. Provincija kovai su kryžiuočiais galėjo surinkti apie 40 000 pėstininkų ir tiek pat raitelių. Lietuvių protėviams atėjus į šiuos kraštus, Sambijoje įsikūrė daugiausia senovės budinus sudarantys gyventojai.

PDF 268

Lietuvių protėviams atėjus į šiuos kraštus, Sambijoje įsikūrė daugiausia senovės budinus sudarantys gyventojai. Hugas Grocijus, tyręs budinu kolonijas Prūsijoje, cituoja vieną autorių, kurio nuodugnūs tyrimai paaiškina istorinę tiesą; tas autorius buvo Geropijus Bekanas3. Sambijoje buvo gynybinių miestų, puikių dievams garbinti skirtų šventųjų vietų, pastatytų turtingų dvarų ir dėl nepaliaujamų susidūrimų su pakrančių plėšikais gana daug laukinių, nepasitikinčių, tarpusavyje besivaidijančių gyventojų.

PDF 366

Ten ji buvo vadinama Lippe, arba Lipza,■ prie jos žiočių buvo labai gražus uostas, turėjęs tokį patį pavadinimą. Šioje geografinėje žemių padėtyje pietinė Sambija tiesiog ribojosi su Natangija ir galbūt driekėsi net iki paskutinės šiaurinės Varmijos ribos. Sis audringų marių bangų paplautas, sudraskytas į gabalus ir pagaliau visiškai užtvindytas kraštas nepriklausė nė vienai minėtai provincijai, bet buvo dalis senovės VitLandijos, kurios žemės kitados plytėjo toli į pietvakarius, o vėliau sumažėjo iki nedidelės šio krašto dalelės.

PDF 137

Nes jei tu nori mums kitus įstatymus į vietą mūsųjų duoti, rytą galą gausi, jei nakčia pagal neprasikraustysi". Atenčią naktį dievmeldžiai keleiviai, į laivelį sutūpę, irkluodami atgaliai, atirklavo į pietinį kraštą Sambijos, taip vadinamos vienos dalies Žemaičių, kur vienoj kaimoj penkias dienas užtruko. Čia teiravęsis Vaitiekus savo bendrų keleivių, bene geresniai būtų tą atkaklią tautą palikti ir kitur eiti mokyti netikėlių.

PDF 403

Lukas Davidas, tą liudydamas, ¡pasakoja apie Sambijos kunigaikštį Dorgą, kuris negalėjo laikyti baltų žirgų, o kai vienas žymus pareigūnas, vokietis, Sambijos vyskupo advokatas, norėjo tuo įsitikinti, pikti dievai uždusino ¡kunigaikščio Dorgo pilyje ano baltą žirgą.

PDF 196

Labiausiai juos traukė Sambijos gamtos lobiai ir gyventojų gerovė.

PDF 117

Kurį laiką, pratindamas savuosius prie pavojų ir kankynių, skriejo jūromis, visur skleisdamas baisiausią siaubą, kol pagaliau išsilaipino Sambijos krantuose. Bet, visų nuostabai, susidūrė su pasiryžimu priešintis tolesniam skverbimuisi į kraštą.

PDF 116

Po šio žygio prasidėjo nauji įvykiai ir juos lydinčios aplinkybės — tai įsikūrimas Sambijoje Danijos karių, kurie iki ¡pat kryžiuočių laikų buvo vadinami ir žinomi vitingų vardu.

PDF 257

Buvo įsakyta nelyginant galvijų bandą nuvaryti į Sambiją.

PDF 346

Ten pažymėta krašto dalis, kurią Liūbeko gyventojai gavo kaip atlyginimą už suteiktą kryžiuočiams pagalbą užkariaujant sambius, o būtent Sambiją, Vitlandiją ir dalį Varmijos.

PDF 345

Tai tokie yra įrodymai apie dalies Sambijos, kurios jau nebėra, egzistavimą.

PDF 180

Kurše, Livonijoje, Sambijoje, Prūsijoje, Žemaitijoje, už Miromskiemio (? R.J.) ir Insterburgo pats girdėjau ir mačiau savo akimis, kaip garbinamas Pušaitis ir barstukai18“.