Salynas

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo tikslu, t. y. gauti iš Ordino pagalbos ir įvyksta 1398 m. spalių mėn. 12 d. Salyne Vytauto ir kryžiuočių magistro suvažiavimas^1 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo tikslu, t. y. gauti iš Ordino pagalbos ir įvyksta 1398 m. spalių mėn. 12 d. Salyne Vytauto ir kryžiuočių magistro suvažiavimas^1 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tų pačių metų pabaigoj Salyne Vytautą jo bajorai paskelbė Lietuvos ir Rusijos žemių karalium. Po dvylikos metų šis klausimas vėl iškyla aikštėn ir, būtent tuo metu, kai Vytautas lankėsi Kėzmarke, pas karalių Zigmantą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tų pačių metų pabaigoj Salyne Vytautą jo bajorai paskelbė Lietuvos ir Rusijos žemių karalium. Po dvylikos metų šis klausimas vėl iškyla aikštėn ir, būtent tuo metu, kai Vytautas lankėsi Kėzmarke, pas karalių Zigmantą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1398 mt. Salyno sutartimi jis pats užleido Ordinui visą Žemaitiją, net iki Nevėžio^5 ). O 1400 met. net ginklu padėjo Ordinui suvaldyti ją^6 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iškilmingas tos sutarties ratifikavimas (patvirtinimas) įvyko tų pačių metų spalių 12 d. Salyno saloj (Nemune). Dalyvavo Prūsų ir Livonijos Ordinų magistrai, Varmijos ir Sambijos vyskupai ir daug komtūrų. Iš lietuvių pusės dalyvavo Vytautas su žmona Ona, daugybė kunigaikščių, bajorų ir palydovų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Susitikimas buvo Salyne (sala Nemune, buvusi apie dabartinę Kulautuvą). Nuo pasirašymo vietos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas).