Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
11 teiginiai17 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
citataoriginali: | Pačius ragus žvėrių vienus ant kesčių^159 galų maustė ir ragotines^160 dirbo sau ginklui, nesgi geležies dar nežinojo, iš kitų gėrė, nuo ko iki šiolei geriamą stotkelį senu įpročiu taure, arba taurage^161 , tebvadina. ## items-ragotine-003.
Patikrinti teiginiai
Narbutas rašo, kad Patelo stabas didžiojoje Romovės šventykloje stovėjęs Perkūno dešinėje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Patelas (Patelo)\nSkraidančių oro dvasių dievas, savitas aukščiausiosios ka\ntegorijos angelas. Kitaip jį vadinę Pateno, Potelo. Savo stabą\njis turėjo didžiojoje Romovės šventykloje, Perkūno dešinėje.
Narbutas senovės Romovėje aprašo aukurą su Amžinąja ugnimi, prižiūrimą vyriausiojo žynio prie šventojo ąžuolo ir dievų stabų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lietuvoje, Hartknocho nuomo\nne, tokia ugnis turėjo degti prie Nevėžio upės.\n3. Dievo Perkūno šventykloje, senovės Romovėje, švento\njo ąžuolo ir žymiausių dievų stabų akivaizdoje stovėjo auku\nras su Amžinąja ugnimi, kurstoma ąžuolinėmis malkomis, ku\nri degė prižiūrima paties vyriausiojo žynio.
Narbutas Romovės mitologinį pavadinimą sieja su ąžuolo šventumu ir žodžiu „Romumas“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
235\n\n## Puslapis 235\n\nclžiu. Romovės šventyklos mitologinis pavadinimas siejamas\nsu ąžuolo šventumu. Senovės lietuvių kalba šis žodis reiškė\nsusilaikymo, pamaldumo, taikos vietą nuo Romume - Romu\nmas . Šitoks prūsų Romovės ąžuolas buvo didžiausių šventy\nbių prieglauda.
Narbutas rašo, kad kol prūsų Romovė nebuvo sunaikinta, iškilmingas aukas vyriausiems dievams kitur atnašauti nederėjo.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kai dėl atskirų aukų atnašavimo kuriam nors iš dievų, kro\nnikininkai specialistai to neaprašo, tik priduria, kad senais lai\nkais, kai svarbiausioji šventykla - prūsų Romovė - dar nebuvo\ngalutinai sunaikinta, kur nors kitur atnašauti iškilmingų aukų\nvyriausiems dievams nederėjo. Vėliau žyniai, ištaškyti po Lie\ntuvos kraštus, tam įkūrė daugybę asmeninių šventyklų arba\nvisur pristatė aukurų. Saulės tekėjimas buvo aukų atnašavimo\nlaikas*.
Narbutas nurodo, kad Dusburgietis Romovę aprašė kaip kadaise buvusį šventą miestą ir krivio buveinę.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Be to, įrodymas, skatinantis sutikti, kad Dusburgietis tu rėjo neklystamų žinių apie dalykus, dėstomus tame skyriuje, o ypač apie kadaise Prūsijoje gyvenusį krivį, yra jo paties pasa kojimų sąryšis. Jis kalba apie kadaise buvusį šventą Romovės miestą, kaip apie krivio buveine. Pasak Faterio (cituota vieta), atrodo, čia nėra ko prikišti, ir tai tiesa, nes apie tokių pačių iš esmės romovių buvimą turime žinių iš kitų vietų: seniausia, apie kokią žinome, buvo Sambijos pajūryje; o kad vėliau kiek vienoje provincijoje turėjo būti panaši dievų buveinė, mes jau daugelyje mūsų istorijos vietų pateikėme įrodymus iš rašto pa minklų, ir kad šito iš tikrųjų būta, patvirtiname visiškai neabe jodami.
Narbuto pateikimu, vyskupo Kristijono kronikoje turėjo būti žinių apie sieros šaltinį netoli prūsų Romovės.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
2 Senoje prūsų vyskupo Kristijono kronikoje turėtų būti žinių,\njog netoli prūsų Romovės buvęs sieros šaltinis, nuo kurio buvo ga\nlima uždegti degų daiktą (Kotzebue. Preuss. alt. Geschichte. B. L\nS. 261).
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 7 | 12 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 3 | 4 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |