Vieta

Pieštvė

7 teiginiai8 įrašai10 ryšių

Vikipedijos įžanga

Pieštvė, Pieštvėnai – buvusi lietuvių pilis, XIV a. stovėjusi dabartiniame Seredžiuje (Jurbarko raj.), Pieštvės upelio kairiajame krante, kiek žemiau Nemuno ir Dubysos santakos, ant Seredžiaus piliakalnio. Buvęs rytinis papilys taip pat neišlikęs – užstatytas sodybomis. Strateginėje vietoje stovėjusi pilis buvo puldinėjama Vokiečių ordino, galiausiai sudeginta 1363 m.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Pieštvė – viduramžių Lietuvos istorinis objektas, minimas kaip pilis ir jos papilys. 1294 m. prie Pieštvės pilies kryžiuočių būrys pagrobė visą galvijų kaimenę, nužudė dalį vietos gyventojų ir į nelaisvę išvarė 70 žmonių. Kitu aprašytu žygiu, per Švento Jokūbo apaštalo dieną, Meinhardo vadovaujami raiteliai smarkiai užpuolė Pieštvę ir Junigedą, tačiau, patyrę nuostolių, apsiribojo abiejų pilių papilių sudeginimu iki pamatų. 1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas taip pat įsiveržė į Lietuvą ir sudegino namus Pieštvės papilyje, o vėliau jo pajėgos susidūrė su lietuviais prie Nemuno. Vieno kryžiuočių žygio metu pati Pieštvės pilis buvo sugriauta, o išsigandę gynėjai ją atidavė be kovos, todėl šis objektas šaltiniuose iškyla kaip pasienio konfliktų ir karinio spaudimo vieta.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Aplinka	Nemuno kranto kyšulys, Seredžiaus vakarinis pakraštys, prie Pieštvės upelio.	Šaltinio leidėjų pateiktame apraše nurodoma Pieštvės pilies vieta.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Fiziniai bruožai	Piliakalnyje esanti pilis.	Šaltinio leidėjų pateiktame apraše Pieštvės pilis siejama su piliakalniu.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Paskirtis	Gynybinė paskirtis; prie pilies minimi gynybiniai įrenginiai.	Albertas Vijūkas-Kojelavičius aprašo prie pilies išlikusius gynybinius įrenginius.	Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Infrastruktūra	Pilies sienų likučiai, pylimai ir grioviai; prie pilies esantys papiliai.	Šaltiniuose aprašomi pilies gynybiniai įrenginiai ir papiliai; 1299 m. papiliuose sudeginti namai.	Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004vidutinis

Kryžiuočiai per vieną žygį sugriovė Pieštvės ir Veliuonos pilis, o Pieštvės gynėjai pilį atidavė be kovos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę. Pagerbdami didelę šventę,, kitą dieną kryžiuočiai praleido ramiai, tačiau trečią dieną iki pat pamatų sugriovė kur ne kur tarp sudegintos pilies išlikusius gynybinius įrenginius: išvertė sienų likučius, nukasė pylimus, išlygino griovius. Tuo pačiu žygiu sugriovė Pieštvės ir Veliuonos pilis: pirmąją išsigandę gynėjai atidavė be kovos, antrąją paėmė po keturias dienas užtrukusios apgulties.

t-220514vidutinis

1294 m. prie Pieštvės pilies buvo pagrobta galvijų kaimenė ir į nelaisvę išvaryta 70 žmonių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tais pačiais metais brolis Ditrichas iš Ezbeko, brolis Otonas iš Bergo ir brolis Otonas iš Cedlico buvo pasiųsti su 300 vyrų saugoti Ragainės pilies; iš ten pasiėmę brolių bei ginklanešių, jie patraukė prie Pieštvės pilies, kur pagrobė visą galvijų kaimenę; nužudę daug netikėlių, 70 žmonių išsivarė į nelaisvę.

t-005vidutinis

1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas įsibrovė į Lietuvą ir sudegino namus Junigedos bei Pieštvės papiliuose.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibrovęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuomenę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal. Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raitelių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kaimus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls.

t-006vidutinis

Tuo pačiu žygiu kryžiuočiai sugriovė Pieštvės pilį, kuri buvo atiduota be kovos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę. Pagerbdami didelę šventę,, kitą dieną kryžiuočiai praleido ramiai, tačiau trečią dieną iki pat pamatų sugriovė kur ne kur tarp sudegintos pilies išlikusius gynybinius įrenginius: išvertė sienų likučius, nukasė pylimus, išlygino griovius. Tuo pačiu žygiu sugriovė Pieštvės ir Veliuonos pilis: pirmąją išsigandę gynėjai atidavė be kovos, antrąją paėmė po keturias dienas užtrukusios apgulties.

t-003vidutinis

Švento Jokūbo apaštalo dieną Meinhardas užpuolė Junigedą ir Pieštvę ir iki pamatų sudegino abiejų pilių papilius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Junigedos ir Pieštvės pilių papilių sudeginimą Tais pačiais metais, švento Jokūbo apaštalo dieną (liepos 25), brolis Meinhardas, magistras, kurio nei vargai nepalaužė, nei mirtis nepalauš, kuris nei žūti nebijojo, nei gyventi neatsižadėjo, subūrė galybę raitelių ir smarkiai užpuolė abi lietuvių pilis, būtent: Junigedą ir Pieštvę541; kai abi šalys patyrė nuostolių užmuštaisiais ir sužeistaisiais, jie iki pamatų sudegino abiejų pilių papilius, nes nieko daugiau nestengė padaryti. 255 (248).

t-001vidutinis

Brandenburgo komtūras Kunonas su didele kariuomene užpuolė Junigedos ir Pieštvės pilis ir iki pamatų sudegino jų papilius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Junigedos ir Pieštvės papilių sudeginimą 298 metais Tuo metu, kai Prūsijos brolių kariuomenė dar tebebuvo Livonijos žemėse, brolis Kunonas, Brandenburgo komtūras, užpuolė su didele kariuomene Junigedos bei Pieštvės pilis ir iki pamatų sudegino jų papilius; kada jis traukė atgal, prie jo prisijungė laivu atplaukęs vienas Ragainės brolis su būreliu ginklanešių, kurie, stoję į kovą su pilėnais, privertė visą brolių kariuomenę sugrįžti į mūšį ir pradėti kovą, kurioje žuvo vienas narsus lietuvis, o abi šalys neteko daug karių sunkiai sužeistaisiais.

t-002vidutinis

Pieštvės pilis buvo deš.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

541 D.— Pistam [...] impugnavit, Jer.— Pisten. Pieštvės pilis buvo deš. Nemuno kranto kyšulyje, Seredžiaus vakariniame pakraštyje esančiame piliakalnyje prie Pieštvės upelio (Zajączkowski S., Studya..., p. 39—40; SZM, p. 230; LAA, 2, p. 151, Nr. 664).

Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 8 įrašai)

Struktūruoti ryšiai