Brandenburgo komtūras Kunonas su didele kariuomene užpuolė Junigedos ir Pieštvės pilis ir iki pamatų sudegino jų papilius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 194
Apie Junigedos ir Pieštvės papilių sudeginimą 298 metais\n\n Tuo metu, kai Prūsijos brolių kariuomenė dar tebebuvo Livonijos žemėse, brolis\nKunonas, Brandenburgo komtūras, užpuolė su didele kariuomene Junigedos bei Pieštvės\npilis ir iki pamatų sudegino jų papilius; kada jis traukė atgal, prie jo prisijungė laivu\natplaukęs vienas Ragainės brolis su būreliu ginklanešių, kurie, stoję į kovą su pilėnais,\nprivertė visą brolių kariuomenę sugrįžti į mūšį ir pradėti kovą, kurioje žuvo vienas narsus\nlietuvis, o abi šalys neteko daug karių sunkiai sužeistaisiais.
Pieštvės pilis buvo deš.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 187
541 D.— Pistam [...] impugnavit, Jer.— Pisten. Pieštvės pilis buvo deš. Nemuno kranto\nkyšulyje, Seredžiaus vakariniame pakraštyje esančiame piliakalnyje prie Pieštvės upelio\n(Zajączkowski S., Studya..., p. 39—40; SZM, p. 230; LAA, 2, p. 151, Nr. 664).
Švento Jokūbo apaštalo dieną Meinhardas užpuolė Junigedą ir Pieštvę ir iki pamatų sudegino abiejų pilių papilius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 184-185
Apie Junigedos ir Pieštvės pilių papilių sudeginimą\n\nTais pačiais metais, švento Jokūbo apaštalo dieną (liepos 25), brolis Meinhardas,\nmagistras, kurio nei vargai nepalaužė, nei mirtis nepalauš, kuris nei žūti nebijojo, nei\ngyventi neatsižadėjo, subūrė galybę raitelių ir smarkiai užpuolė abi lietuvių pilis, būtent:\nJunigedą ir Pieštvę541; kai abi šalys patyrė nuostolių užmuštaisiais ir sužeistaisiais, jie iki\npamatų sudegino abiejų pilių papilius, nes nieko daugiau nestengė padaryti.\n\n\n\n\n 255 (248).
Kryžiuočiai per vieną žygį sugriovė Pieštvės ir Veliuonos pilis, o Pieštvės gynėjai pilį atidavė be kovos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 245
Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęs\ntučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę. Pagerbdami \ndidelę šventę,, kitą dieną kryžiuočiai praleido ramiai, \ntačiau trečią dieną iki pat pamatų sugriovė kur ne \nkur tarp sudegintos pilies išlikusius gynybinius įren\nginius: išvertė sienų likučius, nukasė pylimus, išlygino \ngriovius. Tuo pačiu žygiu sugriovė Pieštvės ir Veliuo\nnos pilis: pirmąją išsigandę gynėjai atidavė be kovos, \nantrąją paėmė po keturias dienas užtrukusios apgul- \nties.
1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas įsibrovė į Lietuvą ir sudegino namus Junigedos bei Pieštvės papiliuose.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 177
Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibro vęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuo menę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal. Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raite lių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kai mus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls.
Tuo pačiu žygiu kryžiuočiai sugriovė Pieštvės pilį, kuri buvo atiduota be kovos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 245
Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęs\ntučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę. Pagerbdami \ndidelę šventę,, kitą dieną kryžiuočiai praleido ramiai, \ntačiau trečią dieną iki pat pamatų sugriovė kur ne \nkur tarp sudegintos pilies išlikusius gynybinius įren\nginius: išvertė sienų likučius, nukasė pylimus, išlygino \ngriovius. Tuo pačiu žygiu sugriovė Pieštvės ir Veliuo\nnos pilis: pirmąją išsigandę gynėjai atidavė be kovos, \nantrąją paėmė po keturias dienas užtrukusios apgul- \nties.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Ten žuvo nukautas brolis Konradas, vadinamas Tušenfeldu. Kitą kartą jis patraukė prieš Žemaitijos valsčių, vardu Pagraudė544, kur, surengęs pasalas, o keletą vyrų pasiuntęs plėšti apylinkės, nukovė visus jį besivejančius raitelius, išskyrus šešis. Šis karas taip palaužė Pagraudės žmones, kad ilgus metus jie nestengė suburti tiek raitelių, kiek galėjo anksčiau.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
30 išvengusių mirties lietuvių greitai nukūrė link savo kariuomenės ir jai pranešė, ką jiems padarė broliai; juos pagavo tokia baimė ir apėmė toks siaubas, kad, kitų nelaukdami, pabėgo kur akys veda, kur kojos neša ir prarado galybę žmonių bei arklių, kurių daug prigėrė Narevo upėje dėl baisios kamšaties. 278 (271). Apie nuostabų įvykį Tuo metu Marienburgo pilyje gyveno brolis Heinemanas ir brolis Fridrichas, kuriuodu vienas kitą taip mylėjo, kad vienas be kito nenorėjo ne tik gyventi, bet ir mirti. Ilgainiui brolis Heinemanas užsikrėtė raupsais, o netrukus brolis Fridrichas nukrito nuo žirgo ir užsimušė. Kai kitą dieną pranešė broliui Heinemanui apie šio mirtį, jis tarė: „Tikrai nebuvome sulygę, kad jis keliausiąs pirmiau, o aš — paskiau, anaiptol, abu drauge turėjome keliauti ten, kur amžinos linksmybės“.