Vieta

Pieštvė

7 teiginiai8 įrašai10 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 7 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 teiginių

t-001vidutinis

Brandenburgo komtūras Kunonas su didele kariuomene užpuolė Junigedos ir Pieštvės pilis ir iki pamatų sudegino jų papilius.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 194

Apie Junigedos ir Pieštvės papilių sudeginimą 298 metais Tuo metu, kai Prūsijos brolių kariuomenė dar tebebuvo Livonijos žemėse, brolis Kunonas, Brandenburgo komtūras, užpuolė su didele kariuomene Junigedos bei Pieštvės pilis ir iki pamatų sudegino jų papilius; kada jis traukė atgal, prie jo prisijungė laivu atplaukęs vienas Ragainės brolis su būreliu ginklanešių, kurie, stoję į kovą su pilėnais, privertė visą brolių kariuomenę sugrįžti į mūšį ir pradėti kovą, kurioje žuvo vienas narsus lietuvis, o abi šalys neteko daug karių sunkiai sužeistaisiais.
t-002vidutinis

Pieštvės pilis buvo deš.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 187

541 D.— Pistam [...] impugnavit, Jer.— Pisten. Pieštvės pilis buvo deš. Nemuno kranto kyšulyje, Seredžiaus vakariniame pakraštyje esančiame piliakalnyje prie Pieštvės upelio (Zajączkowski S., Studya..., p. 39—40; SZM, p. 230; LAA, 2, p. 151, Nr. 664).
t-003vidutinis

Švento Jokūbo apaštalo dieną Meinhardas užpuolė Junigedą ir Pieštvę ir iki pamatų sudegino abiejų pilių papilius.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 184-185

Apie Junigedos ir Pieštvės pilių papilių sudeginimą Tais pačiais metais, švento Jokūbo apaštalo dieną (liepos 25), brolis Meinhardas, magistras, kurio nei vargai nepalaužė, nei mirtis nepalauš, kuris nei žūti nebijojo, nei gyventi neatsižadėjo, subūrė galybę raitelių ir smarkiai užpuolė abi lietuvių pilis, būtent: Junigedą ir Pieštvę541; kai abi šalys patyrė nuostolių užmuštaisiais ir sužeistaisiais, jie iki pamatų sudegino abiejų pilių papilius, nes nieko daugiau nestengė padaryti. 255 (248).
t-004vidutinis

Kryžiuočiai per vieną žygį sugriovė Pieštvės ir Veliuonos pilis, o Pieštvės gynėjai pilį atidavė be kovos.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 245

Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę. Pagerbdami didelę šventę,, kitą dieną kryžiuočiai praleido ramiai, tačiau trečią dieną iki pat pamatų sugriovė kur ne kur tarp sudegintos pilies išlikusius gynybinius įrenginius: išvertė sienų likučius, nukasė pylimus, išlygino griovius. Tuo pačiu žygiu sugriovė Pieštvės ir Veliuonos pilis: pirmąją išsigandę gynėjai atidavė be kovos, antrąją paėmė po keturias dienas užtrukusios apgulties.
t-005vidutinis

1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas įsibrovė į Lietuvą ir sudegino namus Junigedos bei Pieštvės papiliuose.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 177

Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibrovęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuomenę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal. Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raitelių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kaimus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls.
t-006vidutinis

Tuo pačiu žygiu kryžiuočiai sugriovė Pieštvės pilį, kuri buvo atiduota be kovos.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 245

Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę. Pagerbdami didelę šventę,, kitą dieną kryžiuočiai praleido ramiai, tačiau trečią dieną iki pat pamatų sugriovė kur ne kur tarp sudegintos pilies išlikusius gynybinius įrenginius: išvertė sienų likučius, nukasė pylimus, išlygino griovius. Tuo pačiu žygiu sugriovė Pieštvės ir Veliuonos pilis: pirmąją išsigandę gynėjai atidavė be kovos, antrąją paėmė po keturias dienas užtrukusios apgulties.
t-220514vidutinis

1294 m. prie Pieštvės pilies buvo pagrobta galvijų kaimenė ir į nelaisvę išvaryta 70 žmonių.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 185

Tais pačiais metais brolis Ditrichas iš Ezbeko, brolis Otonas iš Bergo ir brolis Otonas iš Cedlico buvo pasiųsti su 300 vyrų saugoti Ragainės pilies; iš ten pasiėmę brolių bei ginklanešių, jie patraukė prie Pieštvės pilies, kur pagrobė visą galvijų kaimenę; nužudę daug netikėlių, 70 žmonių išsivarė į nelaisvę.