Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
15 teiginių16 įrašų5 ryšiai
Peterburgas – reikšminga vieta, siejama su Lietuvos politiniais, kultūriniais ir susisiekimo ryšiais XIX–XX amžiuje. 1795 m. spalio 24 d. čia Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo. XIX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmečiais Lietuvą kirto Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, vėliau susietas ir su atšaka per Kauną į Karaliaučių. Pirmojo pasaulinio karo metais Peterburge susiformavo lietuvių centras, kuriame veikė lietuviškų laikraščių redakcijos ir gimnazijos, o jaunimas buvo rengiamas grįžti į Lietuvą. Miestas taip pat išliko svarbus kultūros istorijoje: 1839 m. čia įvertinta Teodoro Narbuto „Lietuvių mitologija“, o istorikas gavo imperatoriaus dovaną – briliantinį žiedą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Žinoma, Peterburge niekas rimtai nesvarstė rezoliucijos dėl politinės au- tonomijos Lietuvai suteikimo.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
1795 m. Peterburge buvo pasirašyta konvencija dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
1795 m. spalio 24 d. Peterburge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo.
Peterburge 1839 m. istorikas gavo Jo Didenybės Imperatoriaus dovaną, briliantinį žiedą, po „Lietuvių mitologijos“ įvertinimo.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Vadinasi, sumanymas siekia daug ankstesnius laikus nei „Lietuvių mitologija“ buvo įvertinta sostinėje Peterburge. Jo Didenybės Imperatoriaus dovaną, briliantinį žiedą, istorikas gavo 1839 metais. Sis faktas galėjo tik atgaivinti seną viltįišleisti rusiškąjį variantą. Kaip galima spręsti iš mokslinės T. Narbuto korespondencijos, istorikas daugelį metų ieškojo galimybės išspausdinti šio tomo vertimą.
Pirmojo pasaulinio karo metais Peterburge ir Voroneže susiformavo lietuvių centrai su laikraščių redakcijomis ir gimnazijomis.
Ateities klausimų svarstymas apėmė svarbiausius lietuvių telkinius. Maždaug 300 000 karo pabėgėlių ir darbo migrantų lietuvių buvo išsisklaidę didelėje Rusijos teritorijoje, tačiau Peterburge ir Voroneže susiformavo lietuvių centrai, kuriuose buvo lietuviškų laikraščių redakcijos, gimnazijos, jaunimas ruoštas sugrįžimui į Lietuvą. Rusijos revoliucija, caro nuvertimas sudarė geresnes galimybes lietuvių veiklai, tačiau politiškai jie skilo: kai 1917 m.
„Lietuvių mitologija“ buvo įvertinta Peterburge.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Vadinasi, sumanymas siekia daug ankstesnius laikus nei „Lietuvių mitologija“ buvo įvertinta sostinėje Peterburge.
Septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį Lietuvą kirto geležinkelis Peterburgas–Varšuva.
Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai.
Peterburge telkėsi reformų opozicija, nes Jekaterina II ten susikvietė aršiausius reformų priešininkus.
Tačiau opozicijos lizdas buvo Peterburge: Jekaterina II susikvietė visus aršiausius reformų priešininkus.
XIX a. septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečiais Lietuvą kirto geležinkelis Peterburgas-Varšuva.
Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nutiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 9 | 10 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 2 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 1 | 1 |
| Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai | 2000 | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |