Perekopas buvo Krime susikūrusio Perekopo chanato sostinės pilies pavadinimas. Šis chanatas atsirado tuo metu, kai suskilo totorių Auksinė Orda, todėl Perekopas siejamas su svarbiu politiniu lūžiu regione. Apie 1429 m. Perekopo chanu buvo Vytauto statytinis Devlei-Berdi, liudijantis vietovės ryšį su Lietuvos istorijos aplinka. 1443 m. Vilniuje, totorių pasiuntinių prašymu, caras Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelbtas Perekopo chanu. Ši detalė išskirtinė tuo, kad Perekopo valdovo paskelbimas įvyko ne Kryme, o Lietuvos sostinėje, per diplomatinį ir politinį susitikimą.
Daug jų vyko pačiame Vilniuje35, o vienas, 1464 metų, įsimintinas įstatymų, veikusių iki Lietuvos Statuto, paskelbimu visai valstybei36. Čia, Vilniuje (1443 metais), totorių pasiuntinių prašymu, caras Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelbtas Perekopo chanu. Čia 1448 metais su Prūsijos ordinu sudaryta37 garsi sutartis, o po dvidešimties metų (1468 metais) pats didžiojo magistro pavaduotojas Henrikas Plauenas toje Lietuvos sostinėje, kurios sienas jo pirmtakai kadaise įžūliai griovė, žemai lenkėsi prieš galingojo Kazimiero sostą38.
Nuo jo laikų prasidėjo Lietuvos nepasisekimai ir traukimasis atgal nuo Maskvos. Tuo metu totorių Auksinė Orda suskilo, ir Krime atsirado kitas — Perekopo chanatas (Perekopu vadinosi jų sostinės pilis). Jonas III su naujuoju chanu padarė sąjungą ir sunaikino Auksinę Ordą.