Kristmemelis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

rugsėjo 30—spalio 11 Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui savo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai puldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami, sudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų. Tuo metu, kai šitai dėjosi, atplaukė iš Sembos šiai piliai padėti 10 brolių ir 150 vyrų, tačiau lietuviai taip sumaniai užstojo visus kelius bei visas prieigas į šią pilį, kad niekas negalėjo į ją pakliūti, nors ir ne kartą mėgino šitai padaryti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Jo nuomone, Marienverderio pilis pavyslyje pastatyta, „kad dievas palaimintų mums kelią į kaimynines netikėlių žemes“ (III, 9), t. y. į vakarines prūsų žemes, o Kristmemelis panemunyje — norint „praplėsti krikščionių žemes“ (III, 315), t. y. užgrobti lietuvių žemes.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Bisenės pilies puolimą 1313 metais 567 D.— edificavit castrum Cristmemelam, Jer.— Cristmemil; Kirsmemela — SRP, 1, p. 280; Kirsmomel — SRP, 2, p. 478, plg. pr. kirsa ‘virš’ ir vok. Memel (Nemunas), XV a. šnekamoje kalboje pavirto Skirsnemune (1449 — Kersmemel, Skersnemen — SZM, p. 217—218; plg. GAO, p. 64). Ordino pilis buvusi greičiausiai Maštaičių (Norkūnų) piliakalnyje kair. Nemuno krante žemiau dab. Gelgaudiškio, priešais Skirsnemunę. Greta piliakalnio išlikę keli įtvirtinti papiliai (LAA. 2. p. 105; plg. Zajączkowski S.. Studya..., p. 37).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

spalio 12 Tuo tarpu brolis Karolis, didysis magistras, rūpindamasis savo žmonių gyvybe ir sielodamasis dėl minėtosios pilies apgulos, subūrė didelę kariuomenę, ketindamas ją išvaduoti. Kelyje sužinojęs, kad šie jau nutraukė apgulą, paleido kariuomenę, išskyrus šešis tūkstančius vyrų, su kuriais naktį nuplaukė prie Junigedos pilies ir, įsiveržęs į jos papilį, nukovė daug žmonių, 78 paėmė į nelaisvę, o jį sudegino ligi pamatų. Po to jie nuvyko į Kristmemelio pilį ir atstatė viską, ką ten lietuviai buvo sugriovę.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pažymėjęs, jog kryžiuočiai 1328 m. vasarą apleido Kristmemelio pilį prie žemutinio Nemuno, jis nutyli, kad ją sunaikino lietuviai146. Lyginant Dusburgiečio duomenis apie Gedimino krikštą, pastebėta ne tik bendrybių su to meto dokumentais, bet kur kas didesnių skirtumų, kurie, tendencingai nukreipti prieš Lietuvą, faktus pateikia Ordino interesų dvasia.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Nūnai dėl sustiprėjusios lietuvių tautos, išlaikytų ir pagausėjusių Panemunės pilių, išdėstytų aukščiau ir žemiau Kristmemelio, ypač Veliuonos, gal jau Vytenio valdymo pabaigoje pastatytos, Kristmemelio išlaikymas pasidarė jeigu ne visiškai nenaudingas, tai brangus, kadangi plukdyti prieš srovę sunku, be to, patogu pulti lietuvių laivams, aukštupiu pagal vandens tėkmę plaukiantiems.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Tą pačią kitų metų dieną Kristmemelyje įvyko stiprus žemės drebėjimas; vieni pastatai įgriuvo, kitiems tai grėsė. Todėl paskubėta tą pilį ištuštinti, kol visiškai nesugriuvo1.