Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
14 teiginių10 įrašų9 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь; rus. Киевская Русь; ukr. Київська Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r. slavų ankstyvojo feodalizmo valstybė. Viena didžiausių viduramžių Europos valstybių; sostinė – Kijevas.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Kijevo Rusia šiame duomenų rinkinyje minima kaip Rusios žemės, tačiau pateikti šaltiniai neapibrėžia jos kaip savarankiško istorinio objekto, nepatikslina jos susidarymo laikotarpio, teritorijos ar politinės sandaros. Nurodoma, kad Lietuva iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, o vėliau, atsispyrusi mongolų jungui, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią ir Lenkiją. 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes ir nusiaubė Pskovą; šaltinyje atsargiai minima, kad pakeliui galėjo būti nusiaubtas ir Polockas. Vėlesni politiniai pokyčiai Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymą perleido Algirdui, tačiau pateikti duomenys neleidžia patikimai nusakyti pačios Kijevo Rusios vaidmens ar reikšmės.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
2020-09-02 · Žiūrėti galerijojeŠaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, nusiaubė Pskovą ir galbūt Polocką.
Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką. Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją.
Politiniai pokyčiai Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymą perleido Algirdo rankoms.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tie politiniai pokyčiai Vilniuje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios valdymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pastarasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu nenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai Lietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet galingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.
1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes ir nusiaubė Pskovą.
Mindaugas sukuria Lietuvos valstybę. Mindaugo karūnacija 1253 metais Aktyviausi ir karingiausi iš baltų genčių XI–XII a. atrodė kuršiai, o XII a. pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.
Po politinių pokyčių Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymas perėjo Algirdui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tie politiniai pokyčiai Vilniuje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios valdymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pastarasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu nenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai Lietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet galingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.
Lietuva iki XII a. pabaigos buvo Rusios įtakoje, o vėliau savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią ir Lenkiją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pusiasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją. Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per nepaliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau atsikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis Lietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms.
Lietuvai priklausančioje Rusioje nuo seno buvo įsitvirtinęs feodalinis valdymas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis valdymas. Jo užuomazgos, mažumėlę kitoniškų formų, ruseno Lenkijoje, kur turtingi aristokratai kartu su dvasininkija Vladislovo Lokietkos laikais pradėjo šaukti suvažiavimus ir tautos pasitarimus, taip klodami busimosios šlėktų laisvės pamatus.
Pagoniška Lietuvos valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe, užvaldžiusia dideles buvusios Kijevo Rusios stačiatikiškas žemes.
suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi. Vis dėlto tai liko istorinis epizodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 6 | 4 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 5 | 3 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 3 | 3 |
Galerija
Kijevo Rusios teritorijos žemėlapisTiesioginis · Žemėlapis
Kijevo Rusia ir Juodosios jūros regionas 1015–1113 m.Tiesioginis · Žemėlapis
Kijevo Rusios žemėlapis 1237 m.Tiesioginis · Žemėlapis
Ženklelis, skirtas parodai „Kijevo Rusia. Pradžia“Susijęs · Minėjimas
Senosios Rusios karinė vėliava pagal Radvilų metraščio iliustraciją.Susijęs · Simbolis